2019 m. liepos 1 d.

Naujas „Parlamento studijų“ numeris (Nr. 26)

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido naują mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ numerį. Kviečiame skaityti žurnalo autorių publikacijas komunikacijos ir istorijos temomis.

26-ame mokslo darbų žurnalo numeryje penkiuose straipsniuose mokslininkai stengiasi atkoduoti kelis istorinės ir dabartinės Lietuvos demokratinės politikos reiškinius.  

Straipsnyje „Politikų ir žiniasklaidos sąveikos: cinizmas kaip politinės komunikacijos stilius“ doc. dr. Renata Matkevičienė analizuoja vieną politinės komunikacijos įrankių – cinizmą ir apžvelgia esminius jo raiškos atvejus politikų kalbose, pateikiamose žiniasklaidoje. Autorė daro išvadą, kad politikai, siekdami parodyti nepritarimą valdžios institucijų ar jų vadovų veiksmams, pasitelkia cinizmą kaip politinės komunikacijos priemonę, tačiau jis nėra dominuojantis politinės komunikacijos bruožas.

Komunikacijos temai skirtas ir dar vienas straipsnis „Argumentavimo raiška Lietuvos politinių partijų vykdomoje lėšų rinkimo komunikacijoje“. Jo autorius Arnas Aleksandravičius nagrinėja įvairius Lietuvos politinių partijų naudojamus argumentavimo būdus, užfiksuotus per 2018 metų 1 procento pajamų mokesčio rinkimo kampaniją oficialiose politinių partijų interneto svetainėse, elektroninio pašto naujienlaiškiuose ir „Facebooko“ paskyrose.

Publikacijoje „Savarankiškos LKP (LDDP) dalyvavimas 1990 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose“ doc. dr. Mindaugas Tamošaitis atskleidžia, dėl kokių priežasčių šiuose rinkimuose skirtingai sekėsi savarankiškai LKP ir jos pagrindiniam konkurentui Sąjūdžiui. Daug dėmesio skiriama savarankiškos LKP ir jos lyderio Algirdo Brazausko požiūriui į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Šiame numeryje dr. Gintaras Mitrulevičius, remdamasis įvairiais šaltiniais ir istoriografija, aptaria istorinėje literatūroje primirštus tokius Lietuvos socialdemokratų partijos veiklos aspektus kaip dalyvavimo Steigiamojo Seimo rinkimuose aplinkybės ir ypatybės, kandidatų sąrašai, rinkimų rezultatai, jų vertinimas ir tomis aplinkybėmis susiformavusi Steigiamojo Seimo Socialdemokratų frakcija. Apie tai skaitykite straipsnyje „Lietuvos socialdemokratai ir Steigiamasis Seimas: dalyvavimas rinkimuose, rezultatai, frakcija“.

Publikacijoje „Liudos Vienožinskaitės-Purėnienės politinė ir profesinė veikla“ pasakojama apie advokatę ir politikę moterį, dalyvavusią svarbiausiuose atkuriamos ir atkurtos Lietuvos įvykiuose (Didžiajame Vilniaus Seime, Petrapilio lietuvių seime, I, II ir III Seimuose), aktyvią Socialdemokratų partijos centro komiteto narę. Straipsnio autorės prof. dr. Virginijos Jurėnienės teigimu, tai pirmoji moteris notarė ir advokatė ne tik Lietuvoje, bet visame Baltijos regione.

Istorijos šaltinių rubrikoje spausdinama  I, II ir III Seimų nario, teisės daktaro Prano Viktoro Raulinaičio knygos „Parlamentarizmas“, išleistos 1925 m., trečioji dalis „Moderninė parlamentarizmo dvasia“.

 Be to, dr. Audronė Veilentienė recenzuoja Sauliaus Grybkausko ir Mindaugo Tamošaičio monografiją „Epochų virsmo sūkuriuose: Algirdo Brazausko politinė biografija“.

Du kartus per metus leidžiamą mokslo darbų žurnalą „Parlamento studijos“ 2004 metais įsteigė Seimo valdyba. Žurnale skelbiami mokslo darbai, analizuojantys demokratinių procesų raišką istorijos, teisės, politologijos, kalbos, informacinės sklaidos ir kitose srityse.

Leidinį galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte (Gedimino pr. 51, Vilnius, II a.) arba Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111, el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.).