2019 m. rugpjūčio 21 d.

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta Baltijos kelio 30-mečiui skirta fotografijų paroda

Rugpjūčio 23 d. trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – minės istoriškai reikšmingą, laisvės ir tautos vienybės išraišką žyminčią sukaktį – Baltijos kelio 30-metį. Siekiant paminėti į šį svarbų istorinį įvykį, antradienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta fotografo Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „(Ne)lokali istorija“, kurioje įamžinta Baltijos kelio atkarpa, nusidriekusi Vilniuje, Šeškinės kalvose.

Į parodos atidarymą gausiai susirinkusius lankytojus sveikino, Baltijos kelio, tautos vienybės ir laisvės svarbą pažymėjo Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. Valstybingumo erdvėje susibūrusius parodos atidarymo dalyvius taip pat pasveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Anot jo, esame Baltijos kelio, kuris pasibaigė laimingai ir tapo reikšmingu žingsniu į laisvę, liudininkai. Generalinis direktorius džiaugėsi, kad tai jau trečioji unikalių fotomenininko L. Skirpsto fotografijų, kuriose įamžinti svarbūs istoriniai įvykiai, meto dvasia, paroda Nacionalinėje bibliotekoje. 2018 m. buvo surengta fotografijų paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“, 2019 m. – „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“. Prof. dr. R. Gudauskas taip pat prasitarė, kad fotografo mintyse jau rezgasi naujos parodos idėja.

„(Ne)lokali istorija“ – tai dokumentiniai kadrai, kuriuose atsispindi istorinis įvykis, laikotarpio dvasia, kasdienybės istorijos fragmentai: nuo žmonių aprangos iki miesto infrastruktūros. L. Skirpstas į viską žvelgia ne tik dokumentalisto, bet ir fotomenininko žvilgsniu, todėl nuotraukose įamžintos žmonių emocijos, momentinės jausenos, atkuriančios istorinės dienos dvasią. Nuotraukose matomi nedideliame kelio ruože stovintys akcijos dalyviai – ištisos žmonių grandinės ir atskiros šeimos: dvynės seserys, apsirengusios tautiniais drabužiais, tėtis, padedantis dukroms uždegti žvakeles, taip pat nuo kalvų atsiverianti senamiesčio panorama, simbolinis žvakių uždegimas, pasibaigus demonstracijai besiskirstantys žmonės. Šios nuotraukos atspindi mažą dalelę Baltijos kelio visumos, susidedančios iš daugybės panašių ir tuo pat metu skirtingų lokalių istorijų, suformavusį visuotinai reikšmingą įvykį.

Parodos atidaryme L. Skirpstas svarstė, kad Baltijos kelias – unikalus įvykis ir reikšmingas žingsnis laisvėjimo keliu. „Prieš 30 metų ilgai ir sumaniai ieškojome kelio į laisvę, galima sakyti, į šviesą, į savo geresnę ateitį. Žinoma, anuomet šio įvykio tarsi nesureikšminome. 1988-aisiais Vingio parke įspūdį darė tūkstantinė minia, o 1989-aisiais į kelią išėjo milijonai žmonių. Tuomet jau niekas negalėjo pasakyti, kad tai buvo saujelė nacionalistiškai nusiteikusių žmonių. Ryžtas, užsidegimas parodė Baltijos šalių siekį ir atkreipė pasaulio dėmesį“, – mintimis dalijosi L. Skirpstas.

Fotografas atviravo, kad anuomečių įvykių svarbą geriau supranta dabartyje. Anot jo, 1989 m. rugpjūčio 23 d. dar buvo nežinia, kaip viskas gali apsisukti. Niekas nežinojo, kaip viskas baigsis. Juokaudamas L. Skirpstas taip pat svarstė: „Galiu graužtis, kankintis, kad nepadariau daugiau kadrų, bet aš taip pat stovėjau šioje žmonių minioje. Neturėjau mobiliojo telefono, būčiau nufotografavęs save. Neturėjau drono, būčiau padaręs fantastinių vaizdų, tačiau pavyko įamžinti žmonių gausą, perteikti tos dienos dvasią. Smagu, kad dabar norima atkartoti Baltijos kelią. Galbūt renginį padarysime, tačiau neatkursime tos dvasios ir to fono, kuris vyravo. Jis buvo sudėtingas, bet su gera pabaiga.“

Parodos atidaryme taip pat dalyvavo ir savo prisiminimais dalijosi prieš 30 metų nuotraukose įamžinti ir per laimingą atsitiktinumą atpažinti herojai. Keletas jų – drauge su visa šeima nuotraukose įamžintas medikas Algirdas Savičius bei jo dvynės dukros Rasa ir Rūta. Kadras, kuriame matyti visa Savičių šeima, – vienas įsimintiniausių. Nuotraukoje regimos dvynės seserys, apsirengusios tautiniais drabužiais ir rankose laikančios gėles, greta stovi vyresnysis brolis, tėtis ir mama.

Tuomet seserims Rūtai ir Rasai buvo penkeri. Į parodos atidarymą atvykusios moterys prieš 30 metų išaušusią dieną prisiminė šviesiai. Pasak jų, nors Baltijos kelią mena fragmentiškai – atmintyje įstrigęs simbolinis žvakelių uždegimas, iš lėktuvo krentančios gėlės, greta stovėję žmonės, ne mažiau įsimintina ir pakili šio reiškinio, dienos dvasia bei dabartyje apmąstoma svarba. Dėl anuomet susiklosčiusios politinės, istorinės padėties tautinis kostiumas ir juo labiau jo dėvėjimas viešumoje buvo retas reiškinys. A. Savičius dalijosi prisiminimais, jog dukroms tautinius drabužius pasiuvo močiutė, o jų dėvėjimas viešumoje tapo savita drąsos ir laisvės išraiška.

Baltijos kelyje stovėjęs A. Savičius svarstė, kad tądien buvo sunku įsivaizduoti, jog Baltijos kelias taps tokiu reikšmingu istoriniu įvykiu. „Tada neįsivaizdavome, kad Baltijos kelias turės tokią reikšmę, tačiau buvo jaučiamas pakilimas. Niekas specialiai neragino, neįkalbinėjo, žinia sklido per radiją ir susirinko milijonai žmonių keliose šalyse. Mes dalyvavome 1988 m. Vingio parke vykusiame mitinge, taip pat budėjome Sausio 13-osios naktį. Stovėjome ir Baltijos kelyje. Mes laisvę girdėjome iš tėvų bei kraštų, kur buvo laisvė, girdėjome, kad žmonės gyvena kitaip, ir patys troškome laisvės“, – mintimis dalijosi A. Savičius.

„(Ne)lokali istorija“ Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama iki rugsėjo 22 d.

Taip pat skaitykite:

• www.15min.lt

---

Daugiau nuotraukų ›