2019 m. rugpjūčio 22 d.

Kas gamino Baltijos kelio ženkliukus?

Baltijos kelio simbolika tiek įaugusi į atmintį, kad retam kyla klausimas, kas jos autoriai. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje verslininkas Šarūnas Davainis pasakoja apie Baltijos kelio lipdukų ir ženkliukų gamybą.

Pasak jo, 1988 m. gegužę Sovietų Sąjungoje buvo priimtas įstatymas, išplečiantis kooperatyvų veiklos galimybes. Vilniuje įsisteigęs kooperatyvas Nr. 1 „Lietuvos suvenyras“ buvo pirmasis naujo tipo kooperatyvas Lietuvoje, gal net visoje SSRS. Kooperatyvas Nr. 1 buvo susijęs su Lietuvos automėgėjų draugija (LAUDA) ir gamino automobilininkams įdomius suvenyrus: vimpelus, žaislinius automobilius ir pan.

Lietuvoje įsikūrus Sąjūdžiui, prasidėjus tautiniam ir valstybiniam atgimimui, kooperatyvas ėmė gaminti atitinkamą simboliką. „Buvome ideologinio fronto kariai“, – sako Š. Davainis. Naudota šilkografijos technika, kurios pionieriumi, pasak verslininko, buvo dailininkas Mikalojus Vilutis. Kooperatyvas Vilniaus Žvėryno mikrorajone turėjo šilkografijos barą, kuriame dirbo apie 20 žmonių.

Sąjūdžiui dirbantys kooperatininkai nepatyrė tiesioginių valdžios represijų, užtat buvo vos ne kasdien tikrinami. Dažniausi svečiai buvo iš Vidaus reikalų ministerijos padalinio, Kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu skyriaus, sovietmečiu net ir Lietuvoje vadinto aptrupėjusia, netikslia rusiška santrumpa „OBChS“.

Pasak Š. Davainio, kooperatyvas Nr. 1 „Lietuvos suvenyras“ nemažai uždirbtų lėšų atidavė Sąjūdžiui. Artėjant Baltijos keliui, kooperatininkai pagamino kelis tūkstančius lipdukų, ženkliukų, kitokių atmintinų simbolių. Dabar beveik kiekvienam lietuviui žinomą emblemą su trijų Baltijos valstybių kontūrais ir jų vėliavomis sukūrė dailininkas Vladas Polikša.

Š. Davainis prisimena, kaip 1989 m. rugpjūčio 23 d. jis Baltijos kelio simbolika apklijavo savo automobilį – geltoną „Zaporožietį“ ir kelias valandas važinėjo palei išsirikiavusius žmones kelyje Vilnius–Ukmergė. 

Užupyje augęs verslininkas prisimena to mikrorajono „gatvės universitetus“, bohemišką atmosferą, KGB persekiojimą, išsišokimą tuometinėje Lenino aikštėje, kuris galėjo baigtis laisvės atėmimu, kadangi turėjo politinę potekstę, tačiau tąkart užteko jėgų pabėgti greitoms kojoms.