Nuo rugsėjo mėnesio Lietuvos religijotyrininkų draugija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsia visuomenei skirtų atvirų paskaitų „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ ciklą. Paskaitose pristatomi naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo draugijos narių tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyksta nuo kovo mėnesio. Paskaitose aptariamos šios bendros temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai.
Tantra – tai unikalus indiškojo religingumo aspektas, paradoksaliai susiejantis, atrodytų, skirtingus ir nesuderinamus žmogaus patirties polius: seksualumą ir dvasinę patirtį, juslinį gyvenimą su kontempliatyvumu, dvasią ir kūną. Vakaruose jau nuo XX a. pradžios tantrizmo fenomenas dažniausiai suvokiamas kaip pikantiškas ezoterinis erotiškumas ir ritualizuotas seksas, kurį pasitelkiant siekiama nušvitimo. Paskaitoje aptarsime esminius pasaulėžiūrinius tantrinės kultūros bruožus, pamatinius ritualinius jos praktikos elementus, aptinkamus hinduizmo, budizmo ir džainizmo tradicijose.
Žymus religijotyrininkas Mircea Eliade tvirto, jog tantrizmas yra Indijos religinės minties viršūnė, radikaliausia ir kontroversiškiausia dvasingumo forma, idealiausiai tinkanti mūsų moderniam pasauliui. Tapusi neatsiejamu populiarios Vakarų kultūros ir Naujojo Amžiaus religingumo komponentu, tantra atliepia šiuolaikinių vakariečių komercializuotą iracionalumo, misticizmo, ekstatiškumo poreikį, kaip „totalios ekstazės meną“. Pažvelgsime, kaip Indijos mokytojai (Swami Vivekananda) ir Vakarų mokslininkai (Brianas Hodgsonas, Johnas Woodroffe‘as) kartu ir paskirai konstravo imaginacinį vienalyčio tantrizmo vaizdinį, kada Vakarų orientalistai sužinojo apie tantrines praktikas ir kaip per istoriją keitėsi jų vertinimas. Galiausiai – kaip tantrizmo vaizdinys prisidėjo prie magia sexualis atgimimo Vakarų okultizme (Theodoras Reussas, Aleisteras Crowley).
Paskaitos lektorius – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audrius Beinorius.
Trumpai apie renginį
Data | rugsėjo 5 d. |
Laikas | 18 val. |
Vieta | Renginių erdvė, III a. |
Trukmė | 2 val. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Organizatorius | Lietuvos religijotyrininkų draugija |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |