Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos fondas papildytas naujomis knygomis lenkų kalba, kurios leis geriau pažinti Lietuvą ir kartu pasimėgauti maloniu skaitymu.
Mitkiewicz, Leon. Litwa i Polska : stosunki wzajemne do roku 1939, 2018. Lietuvos ir Lenkijos santykiai užima svarbią vietą autoriaus mokslinėje veikloje. Knygoje autorius nešališkai nagrinėja Lenkijos ir Lietuvos santykius, nurodo tiek lenkų, tiek lietuvių ambicijas, siekius, teises ir t. t.
Tarka, Krzysztof. Między Lachami a Budrysami. Szkice ze stosunkow polsko-litewskich w dziejach najnowszych, 2018. Lenkijos ir Lietuvos istorija yra ypatinga. Jų sąjungai pradžią davė 1385 m. Krėvos pilyje pasirašyta unija, nukreipta prieš kryžiuočius. Kaip klostėsi tolesni lietuvių ir lenkų santykiai, ar gali kompromisas ir partnerystė būti abipusiškai naudingi?
Uniwersytet Stefana Batorego w Wilnie w latach 1919-1939 : studium z dziejow organizacji i postaw ideowych studentow, 2018. Autorius nagrinėja Vilniaus Stepono Batoro universiteto studentų socialinę, politinę, kultūrinę, sportinę ir mokslinę veiklą. Jis aprašo visas organizuotas 1919–1939 m. akademinio jaunimo veiklos sritis, minimi ir svarbūs to meto studentiško gyvenimo veikėjai: Czesławas Miłoszas, Antonis Gołubiewas, Stanisławas Stomma, Jerzy Putramentas, Kazimierzas Hałaburda ir Wacławas Korabiewiczius.
Tomkiewicz, Monika. Więzienie na Łukiszkach w Wilnie, 1939-1953, 2018. Monografijoje pristatomas Lukiškių kalėjimas ir kai kurie kiti Vilniaus įkalinimo centrai bei kalėjimai 1939–1953 m. Aprašoma ne tik paties kalėjimo istorija ir jo vaidmuo Vokietijos ir sovietų represijų sistemoje, bet ir nusikaltimai, įvykdyti 1944–1947 metais Vilniuje, Tuskulėnuose. Paskutinis skyrius skirtas pokario baudžiamosioms byloms iliustruoti.
Nikodem, Jaroslaw. Litwa, 2018. Lietuva buvo paskutinė šalis įspūdingomis aplinkybėmis patekusi į viduramžių Europos žemėlapį. Lietuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1009 m., tačiau valstybės kūrimas prasidėjo XIII a., kai Mindaugas buvo karūnuotas ir priėmė krikščionybę. Knyga sudomins ir profesionalus, ir paprastus istorijos mėgėjus.
Grześkowiak-Krwawicz, Anna. Dyskurs polityczny Rzeczypospolitej Obojga Narodów: pojęncia i idee, 2018. Knygos tikslas yra parodyti, kokie terminai buvo vartojami ir kaip buvo kalbama apie bendruomenės reikalus, koks politinio pasaulio įvaizdis vyravo, kokia vertybių sistema atsispindėjo to meto diskurse. Tokie žodžiai kaip „Rzeczpospolita“, „įstatymas“, „laisvė“, „dorybė“ ir šiandien, rodos, skamba taip pat, tačiau per šimtmečius jie keitė savo reikšmę ir kartu pakeitė jų apibūdintus politinius idealus. Ši analizė ne tik padės tiriant tų laikų politinę kalbą, bet neabejotinai praturtins ir palengvins pačių sąvokų supratimą.
Naujas knygas galima rasti Lituanistikos skaitykloje