Nacionalinėje bibliotekoje diskutuota apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismus

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą Lietuvoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Making Justice Visible: The Mediatization of the World War II War Crimes Trials“, kurioje analizuoti Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismai ir jų medializacijos procesai. Renginio organizatoriai – Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Prieš 80 metų prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas istorijoje įsirėžęs kaip vienas žiauriausių ir daugiausia aukų pareikalavusių karinių konfliktų žmonijos istorijoje. Nors įvairių šalių mokslininkų įdirbis atliekant tyrimus apie šio karo priežastis ir padarinius tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai ryškus, kai kurioms sritims vis dar trūksta atidesnio tyrėjų žvilgsnio ir naujų įžvalgų. Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismų analizei skirtoje konferencijoje pranešimus skaitė 26 mokslininkai iš 10 šalių: Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Vengrijos, Liuksemburgo, Rumunijos ir JAV.

Sveikindamas konferencijos dalyvius ir svečius Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas svarstė, jog istorijos procesų tyrimas ir jų rezultatų atskleidimas yra svarbus šiandienos visuomenės poreikius atliepiantis veiksmas. Pasak jo, konferencija aprėpia labai svarbią tiek istorine, teisine, tiek filosofine prasme teisingumo problematiką. „Turbūt nesuklysiu teigdamas, jog tam, kad teisingumas įvyktų, jis turi būti matomas. Skaudžios karo istorijos pamokos turi tarnauti šių dienų politikos formuotojams – jų  išmintingų žingsnių, įžvalgių sprendimų priėmimui“, – kalbėjo R. Gudauskas.

Atidarymo pranešimą skaitė teisės, jurisprudencijos ir socialinės minties profesorius, daugybės mokslo veikalų, susijusių su Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismais, autorius iš JAV Lawrence‘as R. Douglasas. Profesorius daug dėmesio skyrė nusikaltimų taikai ir žmonijai analizei, nusikalstamų veikų karo metais kategorizavimui, atsargiam ir pasvertam specifinės terminijos, pavyzdžiui, genocido sąvokos, vartojimui. L. R. Douglaso teigimu, labai svarbu atsakingai analizuoti Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytus žiaurius nusikaltimus, neapsiriboti žvilgsniu iš šių dienų perspektyvos, skirti dėmesio ir vėliau vykdytiems nusikaltėlių teismams, juose pateiktiems  argumentams, įrodymams.

Konferencijoje diskutuota tiek apie plačiai žinomus Antrojo pasaulio karo nusikaltėlių teismus, pavyzdžiui, Niurnbergo ar Eichmanno procesus, tiek apie mažiau tyrinėtus teismus, vykusius Vidurio ir Rytų Europoje (Estijoje, Jugoslavijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje) ir net Azijoje. Diskusijose nepamiršti karo nusikaltėlių teismai, vykę Lietuvoje sovietmečiu ir po Nepriklausomybės atgavimo.

Konferencijoje analizuota, kokie nusikaltėlių portretai kurti, kaip jų teismai pristatyti pokario spaudoje, kino filmuose. Nemažai dėmesio skirta visuomenės reakcijų, požiūrio į nacių ir jų talkininkų vykdytus nusikaltimus raidos analizei. Diskutuota, kaip tam tikro naratyvo konstravimui, visuotinės nuomonės formavimui įtaką darė kai kuriose šalyse įsivyravęs sovietų okupacinis režimas, plačiai aptartas Šaltojo karo kontekstas.

Daugiau nuotraukų ›