2019 m. lapkričio 26 d.

Lapkričio mėnesio meno edukacijos

Jau daugiau nei metus trunkančio Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje meno edukacijų ciklo metu apžvelgėme ir praktiškai pabandėme daugelį kompozicijos temų, tęsėme meno galimybių paieškas, slypinčias meno istorijoje. Lapkritį gilinsimės į menininkų kūrybinius portretus. Iki šiol vienoje pamokoje apžvelgdavome kelis menininkus ir jų įtaką meno srovėms bei istorijai, dabar gilinsime suvokimą, analizuodami vieno asmens kūrinius. Tai bus reta galimybė atidžiai patyrinėti temas, idėjas ir kompozicijos priemones.

Lapkričio 5 d. 17 val. Daiktų prigimtis natiurmorte

Be galo didelę estetinę ir meninę įtaką pasaulio dailei turi Paulio Cézanne‘o kūrybinis ir intelektualinis palikimas. P. Cézanne‘as (1839–1906) – prancūzų tapytojas postimpresionistas, kurio darbai padarė didelę įtaką XX a. dailės raidai, kubizmo formavimuisi. Jis priartino vaizduojamąjį meną prie abstrakcionistinio vaizdavimo. Dėl savo įtakos meno istorijai jis dažnai vadinamas „moderniojo meno tėvu“. Nors ir išlaikė deramą pagarbą impresionistams, P. Cézanne‘o kūrybinė vaizduotė nutiesė kelius link modernistinio mąstymo, kur subjektyvūs jausmai nėra lemiamas veiksnys. Dailininkas siekė išgryninti daikto prigimties struktūrą. Tai ypač vertinga komponuojant kūrinį. Būtent P. Cézanne‘o idėjos labai reikšmingos Nacionalinės bibliotekos meno edukacijų ciklo kontekste. Išskaidžius jas į atskiras dalis, aiškesnės tampa kompozicinės užduotys.

Būtina registracija ›

Lapkričio 12 d. 17 val. Grynojo peizažo būtis

P. Cézanne‘as – tapytojas-mąstytojas, susisteminęs kai kurias itin aktualias meninės kompozicijos idėjas. Viena iš jų – teiginys, kad gamtą iš esmės reikia traktuoti „kaip cilindrą, rutulį ir kūgį tinkamoje perspektyvoje, kad visos objekto pusės būtų nukreiptos į centrinį tašką“. Akis lavinama tiesiogiai, tyrinėjant gamtą, objektų pakraščiai tolsta į tam tikrą centrą mūsų regos lauke. Taigi gamta darosi koncentriška, kai ją stebi. Apibendrintai galima teigti, kad gamtą sudaro trys pagrindinės geometrinės formos: trikampis, kvadratas, apskritimas. Tai labai palengvina suvokimą, kaip reikia komponuoti kūrinį.

Būtina registracija ›

Lapkričio 19 d. 17 val. Spalvų organizavimas

Išgryninta struktūra, bet ne painūs jausmai. Siekis, kad tam tikra linijų ir spalvų organizacija, kurioje tapomas vaizdas, įgautų stabilumo ir aiškumo. „Pojūčiai“, kuriuos impresionistai taip rūpinosi pavaizduoti, – subtilūs judėjimo ir kintančios šviesos efektai – P. Cézanne‘ui neatrodė atliepiantys tikrojo meno tikslą ir pašaukimą sukurti kažką monumentalaus ir tvaraus, kaip senųjų meistrų tapyba. Jie monumentalumo siekė aukodami realybę ir regimojo vaizdo intensyvumą. P. Cézanne‘o tikslas – siekti tokio pat monumentalumo išsaugojant intensyvų regimąjį vaizdą. 

Būtina registracija ›

Lapkričio 26 d. 17 val. Paulio Cézanne‘o idėjų portretas

Šiame užsiėmime, mėnesį pastudijavę šio menininko kai kurias menines idėjas, bandysime atrasti jo kompozicinės vienybės „summa summarum“. Tai nebus tikras ir išsamus vaizdas, labiau – jo meninių idėjų visuma. Kartu tai – nepaprastai įdomi kompozicinė užduotis, leidžianti patirti, kas yra gryna forma, gryna spalva ir objektyvi būtis.

Būtina registracija ›

Trumpai apie renginį

Diena	Laikas	Trukmė	Vieta	Tema
Lapkričio 5 d.	17 val.	1,5 val.	Meno erdvė, V a.	Daiktų prigimtis natiurmorte Būtina registracija ›
Lapkričio 12 d.	17 val.	1,5 val.	Meno erdvė, V a.	Grynojo peizažo būtis Būtina registracija ›
Lapkričio 19 d.	17 val.	1,5 val.	Meno erdvė, V a.	Spalvų organizavimas Būtina registracija ›
Lapkričio 26 d.	17 val.	1,5 val.	Meno erdvė, V a.	Paulio Cézanne‘o idėjų portretas Būtina registracija ›