Lapkričio 12–27 d. Paryžiuje (Prancūzija) vyksta Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization) generalinės konferencijos 40-oji sesija.
Šių metų UNESCO generalinėje konferencijoje dėmesys skiriamas daugeliui temų – nuo aukštojo mokslo iki dirbtinio intelekto problematikos. Bendrosios konferencijos darbotvarkė atspindi ir platų bibliotekoms aktualių klausimų, susijusių su UNESCO darbu, spektrą – nuo ankstyvojo amžiaus raštingumo skatinimo iki mūsų kultūros paveldo išsaugojimo, nuo atviro švietimo iki interneto valdymo.
Konferencijoje šalys dar kartą patvirtino kultūrinės įvairovės, kaip esminio visos visuomenės komponento, tarpkultūrinio dialogo ir socialinės įtraukties vertę. Jos taip pat sutarė, kad svarbu išplėsti kultūros ir paveldo prieinamumą miesto ir kaimo bendruomenėms, pažeidžiamoms visuomenės grupėms, įskaitant diasporą, ir visiems suteikti visą gyvenimą trunkančias galimybes naudotis švietimo, meno, kultūros sričių pasiekimais.
UNESCO konferencijos sesijoje dalyvavo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, kuris yra Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys, vykdomojo komiteto narys ir UNESCO tarpvyriausybinės programos „Informacija visiems“ (IFAP) Lietuvos atstovas ir tarybos narys. Bibliotekos vadovas dalyvavo UNESCO Komunikacijos ir informacijos komisijos posėdžiuose, kuriuose pasidalijo Lietuvos patirtimi medijų ir informacinio raštingumo srityje (Lietuva šiuo aspektu yra viena iš lyderių) ir pristatė Vytauto Didžiojo universiteto UNESCO-UniTwin medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centrą bei jo veiklas. Prof. dr. R. Gudauskas taip pat akcentavo naujų UNESCO leidinių („Access to Information“ ir kt.) svarbą darnios visuomenės plėtros procesams ir palaikė UNESCO poziciją dėl daugiakalbystės skatinimo ir visuotinės prieigos prie skaitmeninės erdvės plėtros.
UNESCO generalinė konferencija – aukščiausias šios organizacijos valdymo organas, kurį sudaro 193 valstybių narių atstovai. Kas dvejus metus jie renkasi į pagrindinę sesiją, kurioje, be valstybių narių, dalyvauja 10 asocijuotų narių, stebėtojai, tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.