Įkvepiančios moterys: žymios filosofės

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiame knygų ekspozicijų ciklą apie žymias pasaulio filosofes. Trečioji ekspozicija skirta prancūzų filosofei, rašytojai Simonei Weil (1909–1943), airių kilmės anglų rašytojai, filosofei Irisai Murdoch (1919–1999) ir amerikiečių rašytojai, filosofei, kino režisierei Susanai Sontag (1933–2004).

Simone Weil – sunkiai apibūdinama asmenybė. Vienus ji žavėjo savo negailestingais samprotavimas, minčių ir gyvenimo darna, būties intensyvumu, gebėjimu evoliucionuoti, vis ko nors atsižadant, fatališkai ir herojiškai priderinant savo veiksmus prie idėjų, asketizmu. Kitus šiurpino anoreksija, kraštutinumais, nesirūpinimu savo išvaizda, nepalaužiama ištverme kentėti, akivaizdžiu nenuoseklumu, kairiosiomis pažiūromis. Kas ji – šventoji, mistikė, komunistė, eretikė, anarchistė? Visi šie skirtingi apibūdinimai jai gali būti taikomi. Sutariama tik dėl vieno – jos talento arba genijaus. Savo idealu S. Weil yra laikęs Alfonsas Nyka-Niliūnas. Czesławas Miłoszas ją vadino Prancūzijos dovana pasauliui, siekdamas atnaujinti religinę mintį Lenkijoje, vertė jos kūrybą į lenkų kalbą. Ja žavėjosi pomirtinis jos redaktorius Albert‘as Camus, drauge studijavusi Simone de Beauvoir. Emmanuelis Levinas laikė ją šventąja, Tomas Sternsas Eliotas, Andre Bretonas, Maurice‘as Blanchotְ’as ir daugybė kitų, poetų ir rašytojų vadino ją genialia, nuolatos minėdavo ir skatindavo skaityti, šv. popiežius Jonas Paulius II viešai citavo eilutes iš jos dvasinės autobiografijos. 

„Katalikų pasaulio leidiniai“ lietuvių kalba pasiūlė du filosofės kūrinius: Sunkis ir malonė (2015) bei Dievo laukimas (2017). Pastaruosius suprasti padeda neseniai į lietuvių kalbą išversta biografija Simone Weil: neįmanomybės drąsa (2018).

Iris Murdoch – per menkai žinoma ir skaitoma anglų rašytoja, filosofė, parašiusi daugybę romanų, eilėraščių, pjesių, taip pat filosofinių knygų. Kūrybai būdinga religinės ir filosofinės temos, vengiama politinių motyvų, teigiama, kad menininko pareiga – tarnauti menui. Už nuopelnus mokslui ir literatūrai I. Murdoch suteiktas damos titulas, ji apdovanota Auksine Plunksna.

Į lietuvių kalbą išversti trys I. Murdoch romanai: istorinis romanas Raudona ir žalia (1974) teigia, kad asmenybės likimas priklauso nuo istorinių sąlygų; romane Jūra, jūra (1990, 2005) analizuojamos meilės, praradimo, tuštybės, pavydo temos; romane Juodasis princas (2008) keliamos kūrybiškos asmenybės problemos, diskutuojama meno ir gyvenimo klausimais.

Pirmasis paskelbtas filosofinis veikalas buvo kritinis tyrimas Sarte, Romantic Rationalist (1953). Vėliau pasirodė The Sovereignity of Good (1970), The Fire and the Sun (1977), Metaphysics as a Guide to Morals (1992), Existentialists and Mystics (1997).

Perkopusi septintą dešimtmetį I. Murdoch susirgo Alzheimerio liga ir po kelerių metų mirė. Jos gyvenimo istoriją pasaulis pažino jos vyro rašytojo Johno Baylio dėka, kuris išleido net tris rašytojos biografijas: Iris (1998), Elegy for Iris (1999), Iris and her friends (1999). Jos gausus susirašinėjimas buvo paskelbtas leidinyje Living on Paper: Letters from Iris Murdoch 1934–1995 (2016).

Susaną Sontag apibūdinti sudėtinga. Ji ir politinė aktyvistė, ir filosofė, ir rašytoja, ir kino kūrėja. Stengėsi suprasti ir patirti pasaulį, domėjosi įvairiais dalykais, pradedant prancūzų egzistencializmo rašytojais ir baigiant baletu, fotografija, politika. Kartą ji sakė, kad rašytojas turėtų būti „tas žmogus, kuris domisi viskuo“. Kūrėja parašė keturis romanus, apsakymų rinkinį, kelias pjeses, filmų scenarijus, septynis tiriamuosius darbus, taip pat rašė esė tokiems leidiniams kaip "The New Yorker", "Granta" bei "The New York Review of Books". Grožinėje kūryboje ir esė kritikavo akademizmą, nagrinėjo interpretacijos ir prasmės klausimus. Kaip vieną tobuliausių intelektualaus, istorinio romano pavyzdžių Kristina Sabaliauskaitė įvardija S. Sontag lietuvių kalba išleistą romaną Ugnikalnio mylėtojas  (1998).

Vienas iš geriausių ir įspūdingiausių jos tiriamųjų darbų Apie fotografiją (2000) taip pat išleistas lietuvių kalba. Jame analizuojama fotografijos istorija, teigiama, kad nuolatinis fotografijos vaizdų srautas sukuria vojeristinį santykį su pasauliu. Kitaip tariant, vaizdų perteklius mus skatina veikiau žiūrėti, o ne veikti. Tai ypač susiję su karo fotografija, kuri ir informuoja, ir sukrečia, tačiau lygiai taip pat atitolina – tiek nuotraukos stebėtoją, tiek fotografą.

Kiek mažiau Lietuvoje žinoma apie S. Sontag socialines akcijas, įtaigią publicistiką ir išgyventas asmenines dramas. Buvo viena iš įtakingiausių savo kartos mąstytojų ir garsiausias intelektualų pasipriešinimo JAV politikai po rugsėjo 11-ąją įvykdytų atakų balsas. Sarajevo apgulties metu 1993 m. S. Sontag kelis kartus lankėsi mieste, taip pat viename iš Bosnijos ir Hercegovinos sostinės teatrų, apšviestų žvakių šviesa, režisavo Samuelio Becketto pjesę „Belaukiant Godo“, taip norėdama atkreipti dėmesį į Jugoslavijos karo beviltiškumą ir beprasmiškumą.

Su S. Weil, I. Murdoch, S. Sontag knygų ekspozicija galite susipažinti Humanitarinių mokslų skaitykloje, o literatūros, esančios kituose Nacionalinės bibliotekos fonduose, sąrašo ieškokite čia ›

Primename, kad Nacionalinės bibliotekos informacijos paieškos konsultantai padeda parinkti tinkamiausią medžiagą jūsų studijoms ar tyrimams, pataria, kaip efektyviai naudotis bibliotekoje esančiais dokumentais, kaip surasti reikalingą leidinį kitoje bibliotekoje, siūlo pagalbą naudojantis elektroniniais ištekliais. Daugiau informacijos rasite čia ›

Kviečiame susipažinti su pirmąją ir antrąja knygų ekspozicijomis.