Nacionalinėje bibliotekoje aptarta etninės kultūros svarba formuojant Lietuvos įvaizdį

Etninė kultūra – neatsiejama nuo kiekvienos tautos. Ją pažindami ir tyrinėdami galime geriau suvokti savo prigimtį, papročius, tradicijas. Senovėje tai buvo mūsų protėvių kasdienybės dalis. Tačiau kokį vaidmenį etninė kultūra atlieka šiais moderniųjų technologijų laikais? Kaip etninės kultūros vaidmuo prisideda formuojant Lietuvos įvaizdį, su kokiais iššūkiais ir galimybėmis susiduriama šiandien?

Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškota gruodžio 7 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame Lietuvių etninės kultūros draugijos 30-mečiui paminėti skirtame draugijos IX suvažiavime ir konferencijoje „Etninės kultūros vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį: iššūkiai ir galimybės“. Renginio organizatoriai – Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

Konferenciją lietuvių liaudies daina pradėjo Veronika Povilionienė, renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Daiva Vyčinienė, Jonas Rudzinskas, Loreta Sungailienė, Dalia Urbanavičienė, Marius Jovaiša, Ugnius Liogė, Vida Šatkauskienė ir kiti.

Draugijos pirmininkė, humanitarinių mokslų daktarė, etnomuzikologė D. Urbanavičienė priminė Lietuvių etninės kultūros draugijos 30-mečio ištakas, pasiekimus, kalbėjo apie etninės kultūros statuso įtvirtinimo ir gyvosios tradicijos tęstinumo siekius.

Pasak pirmininkės D. Urbanavičienės, po Nepriklausomybės atkūrimo tuometinis draugijos pirmininkas Norbertas Vėlius itin rūpinosi etninės kultūros vertybių kaupimu, todėl imtasi kompleksinių ekspedicijų organizavimo dar mažai tyrinėtose vietovėse: 1989 m. – Punsko ir Seinų krašte Lenkijoje, 1990 m. – lietuvininkų krašte Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, 1991 m. – Pelesos krašte Baltarusijoje. Vienos šių ekspedicijų medžiaga 1995 m. buvo paskelbta leidiniuose „Lietuvininkų kraštas“ ir „Lietuvininkų žodis“. Vėliau draugija savarankiškai ar bendradarbiaudama su kitomis institucijomis skelbė ekspedicijų rezultatus ir kituose leidiniuose – 1998–1999 m. bendradarbiaujant su tuometiniu Lietuvos liaudies kultūros centru buvo parengta internetinė knyga „Lietuvių etninės kultūros antologija“, išleistos folkloro garso įrašų rinktinės ir kt.

Iš kitų svarbiausių draugijos darbų paminėti šie: parengtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, kurį Seimas priėmė 1999 m.; inicijuotas Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos įsteigimas 2000 m.; organizuotas Lietuvių tautinės kultūros forumas 2004 m. ir 2005 m.; 2004 m. sukurta ir Seimui pateikta „Lietuvos Respublikos įstatymo dėl tautinio paveldo produktų išsaugojimo ir gamybos skatinimo koncepcija“; 2005 m. atliktas tyrimas „Tradicinių amatų ir verslų paplitimo bei jų skatinimui būtinų priemonių sistemos nustatymas“ (bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Kulinarijos paveldo fondu, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija, D. ir Z. Kalesinskų aukštesniąja liaudies amatų mokykla ir kt.) ir šio tyrimo pagrindu 2006 m. inicijuotas Tautinio paveldo produktų įstatymo rengimas (Seimas šį įstatymą priėmė 2007 m.); 2010 m. Ugdymo plėtotės centro (UPC) užsakymu įgyvendintas projektas „Etnokultūrinio ugdymo gerosios patirties sklaida“, skirtas etnokultūrinio ugdymo integracijos į bendrąsias programas ir etnokultūrinio ugdymo gerajai patirčiai apibendrinti; 2011–2012 m. UPC užsakymu parengtos pagrindinio ir vidurinio ugdymo Etninės kultūros bendrosios programos (rengėjų grupės vadovės D. Urbanavičienė ir G. Kirdienė) ir „Etninės kultūros ugdymo metodinės rekomendacijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams“ (rengėjų grupės vadovė D. Urbanavičienė); 2010 m. įkurtas portalas www.alkas.lt (vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas), skirtas žinių apie Lietuvos ir kaimyninių baltiškų kraštų (Latvijos, Gudijos) etnokultūros pasaulį ir apie portalo vykdomą projektą „Lietuvos kūrėjai“ sklaidai; 2015 m. įkurta interneto svetainė www.tautosakosvartai.lt, kurioje skalbiami garso ir vaizdo įrašai, dokumentiniai filmai, kita informacija apie įvairias etninės kultūros formas ir reiškinius; inicijuotas tradicinių šokių klubų judėjimas ir nuo 2004 m. pradėtos kasmet rengti tradicinių šokių tarptautinės vasaros stovyklos – šio judėjimo išplitimas Lietuvoje sulaukė UNESCO susidomėjimo, informacija apie jį įtraukta į tarptautinį portalą, skirtą Šiaurės šalių nematerialaus kultūros paveldo gerajai patirčiai skleisti (žr. www.nordicsafeguardingpractices.org); tarmių puoselėjimo nuo 2003 m. iniciatyvos ir ryškiausias šios veiklos rezultatas – 2013-ųjų paskelbimas Tarmių metais; siekis suteikti pagrindinėms lietuvių kalendorinėms šventėms – Rasoms (Joninėms), Kūčioms ir Vėlinėms – švenčių dienos statusą (tokia rezoliucija buvo priimta dar 1999 m. per  draugijos IV suvažiavimą); 2016–2017 m. draugijos įgyvendintas projektas „Etninės kultūros vertybinių nuostatų tyrimai valstybės politikai“ ir t. t.

Tai tik dalis draugijos veiklos, kuri apima ir teisės aktų inicijavimą, ir atskirų etninės kultūros sričių puoselėjimą, įgyvendinant įvairias veiklas. Švęsdama jubiliejų draugija siekia pritraukti daugiau naujų narių, ypač jaunimą, todėl visus, kas nori prisidėti prie lietuvių etninės kultūros išsaugojimo, tęstinumo ir populiarinimo, kvietė papildyti jos gretas.

Konferencijos dalyviams buvo rodoma vaizdinė medžiaga „Lietuviškos tapatybės raiška istorinės atminties renginiuose“.

Ekspertai diskutavo apie šiuolaikinio jaunimo santykį su etnine kultūra ir svarbiausius lietuviškos tapatybės ženklus šiuolaikinėje visuomenėje; etninės kultūros vaidmenį plėtojant kultūrinį turizmą (Lietuvos ir užsienio pavyzdžiai); tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti etninės kultūros įtraukimą į Lietuvos įvaizdžio kūrimą; etninės kultūros vietą bendrojoje Lietuvos kultūros politikoje.

Baigiamasis renginio akcentas ­– nuotaikingas koncertas ir tautinių kostiumų pristatymas, kuriame dalyvavo vyrų grupė „Tankuojis“ (vadovas Tomas Aleknavičius) ir šeimų folkloro ansamblis „Virvytė“ (vadovė Loreta Sungailienė).

Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ paskyroje galite peržiūrėti renginio vaizdo įrašą.

Daugiau nuotraukų ›