Tyrimo dalyvis: „Tik dėl piratavimo Lietuva tapo vakarietiška...“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko mokslinio tyrimo „Šiuolaikinis knygų piratavimas Lietuvoje: skaitytojų, autorių ir leidėjų požiūris“ pristatymas. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėjai dr. Arūnas Gudinavičius ir dr. Vincas Grigas atskleidė autorių, leidėjų ir skaitytojų požiūrį į knygų piratavimą.

Kaip sakė tyrimo autoriai, tai pirmas bandymas Lietuvoje požiūrį į knygų piratavimą aptarti iš visų trijų susijusių šalių – knygas skaitančių, jas rašančių ir jas leidžiančių – perspektyvos. „Mes neturėjome tikslo ištirti, gerai tai ar blogai. Mums rūpėjo skaitytojų, autorių ir leidėjų ekosistemos požiūris į piratavimą. Kaip ši grupė supranta patį reiškinį“, ­– sakė dr. A. Gudinavičius.

Mokslininkai tyrimo rezultatų pristatymą pradėjo nuo trumpo istorinio ekskurso. Tyrėjai priminė, kad esame išskirtiniai turėdami knygnešystės reiškinį, kurį 2004 m. UNESCO įvertino kaip unikalią veiklą, pasaulyje neturinčią atitikmenų. Sovietinėje okupacijoje susiformavo nuostata, kad vogti iš valstybės nėra gėda, tai buvo tarsi savotiška rezistencijos forma. Europos mastu atlikti tyrimai rodo, kad piratavimas plačiausiai paplitęs būtent posovietinėje erdvėje. Pirmaujančios šalys: Lietuva, Bulgarija, Latvija. 2019 m. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, net 45 proc. Lietuvos jaunuolių naudojasi nelegaliu turiniu. Užimame pirmą vietą Europos Sąjungoje.

Mokslininkai, siekdami išsiaiškinti skaitytojų, autorių ir leidėjų požiūrį į piratavimą, tyrimo metodologijos pagrindu pasirinko pusiau struktūruotų anoniminių interviu metodą. Kaip pagrindines piratavimo priežastis visos trys tiriamųjų grupės išskyrė legalių elektroninių knygų pavadinimų ir jų įsigijimo galimybių trūkumą; ekonomines priežastis (kam pirkti brangias knygas, kai galima sutaupyti ir gauti nemokamai); moralines nuostatas ir įpročius (tebegaliojanti nuostata: iš valstybės ir verslo vogti ne gėda ir informacija turi būti laisva); lengvą ir greitą prieigą prie nelegalių knygų.

Paradoksas, kad didžiausias nelegalių knygų platinimo šaltinis dažniausiai yra patys autoriai (jei mano knygas vagia, vadinasi, esu šio to vertas), knygų pardavimų platformų ir spaustuvių darbuotojai, kuriems nesvetima žema darbo kultūra. Patys piratai, nors ir neprisipažįsta viešai pirataujantys, jaučiasi intelektualesni ir nelikus galimybės piratauti jie tvirtina, kad tiesiog mažiau skaitytų, bet legalių knygų vis vien nepirktų.

Kitos atlikto tyrimo išvados: žmonės nori gyventi paprasčiau (nėra legaliai, o reikia dabar). Mokslininkai atskleidė, kad ir akademinėje bendruomenėje labai paplitęs piratavimas (mokslas Lietuvoje nebūtų įmanomas be piratavimo (kam man laukti ar pirkti visą knygą, jei man tereikia vienos citatos), piratavimo įpročiai susiformuoja mokykloje ir kt.

Apibendrinančia citata ir įvadu į diskusiją tyrimo autoriai pasirinko šiuos žodžius: „Tik dėl piratavimo Lietuva tapo vakarietiška ir ištrūko iš Rusijos kultūrinės įtakos. Daugeliui piratavimas nėra blogis. Tai galimybė greitai, lengvai ir nemokamai susipažinti su informacija“, – teigė vienas interviu dalyvis.

Po tyrimo rezultatų pristatymo vykusioje atviroje diskusijoje dalyvavo ne tik tyrimo autoriai, bet ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas, Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė, istorikas, rašytojas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Tomas Vaiseta.