Nacionalinėje bibliotekoje lankėsi lietuvių kalbos besimokantys studentai iš užsienio

Sausio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursai, kuriuose studentai iš daugiau nei penkiolikos pasaulio šalių mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija. Sausio 14 d. jie lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Studentai klausėsi Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyr. tyrėjos dr. Dalios Cidzikaitės paskaitos apie lietuvių diasporą, kurios ištakos siekia XVII amžių, ir žymiausius jos atstovus, nusipelniusius mokslo, politikos, ekonomikos, kultūros ir meno srityse. Vėliau jiems buvo surengta ekskursija po bibliotekos erdves.

Vakarą užbaigė diskusija „Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“ Renginyje dalyvavo buvę lietuvių kalbos ir kultūros kursų dalyviai, užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje: VDU Švietimo akademijos socialinės pedagogikos ir etikos bakalauro studijų IV kurso studentas turkas Fatihas Güleris, VDU diplomatijos magistrantūros studentė kartvelė Sophio Tabatadzė, Černovcų nacionalinio Jurijaus Fedkovičiaus pedagoginio universiteto Baltistikos centro vadovė Alyona Shyba, taip pat Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Indrė Šadvilaitė. Diskusiją moderavo VDU Tarptautinių ryšių departamento Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė.

F. Güleris pasakojo, kad apie studijas užsienyje galvojo jau seniai. Atvykęs į Lietuvą turėjo prisitaikyti prie to, kad lietuviai nėra tolerantiški vėlavimui. Pagrindinė kliūtis integruotis į visuomenę buvo kalbos barjeras. Būtent dėl jo vaikinas buvo palikęs ir universiteto futbolo komandą. Ypač sunku buvo įprasti prie to, kad lietuvių kalba turi gimines. Tačiau dabar F. Güleris gerai kalba lietuviškai ir džiaugiasi gyvendamas Lietuvoje.

S. Tabatadzė atvykusi į Lietuvą pastebėjo, kad jaunimas nėra labai linkęs bendrauti su užsieniečiais, o vyresni žmonės atviresni ir domėdavosi mergina, dalindavosi savo prisiminimais apie Sakartvelą. Merginai itin patinka lietuviškos dainos ir šokiai. Kalbą išmokti nebuvo lengva, didelis iššūkis buvo kirčiavimas, tačiau dabar S. Tabatadzė pati padeda mokytis lietuvių kalbos VDU kursų dalyviams.

A. Shyba jaučiasi labai prisirišusi prie Lietuvos. „Kai būnu Ukrainoje, noriu būti Vilniuje, kai esu Vilniuje, noriu būti Ukrainoje“, – atviravo ji. Moteris pasakojo, kad Lietuvoje ją nustebino tai, kad kai kurie žmonės parduotuvėse siūlo kalbėti rusiškai, nors ji nori tobulinti savo žinias bendraudama kasdienėse situacijose. Lietuviškai vieną kitą sakinį pasakyti jau geba ir jos vyras bei sūnus.

I. Šadvilaitė savo darbe pastebi, kad kalbos mokėjimas labai lemia žmogaus savijautą. Mokiniai, kuriems sunku suprasti kalbą, blogiau jaučiasi Lietuvoje, o persilaužę mokymosi srityje, geriau integruojasi ir į mokyklos bendruomenę.

Daugiau nuotraukų ›