Pokalbis studijoje: galimi epidemijos COVID-19 scenarijai Lietuvoje (papildyta)

Kai anų metų pabaigoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijoje „Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas 2020“ kalbėjome apie galimus pasaulinius ir vietinius siužetus, turėjome prieš akis įsibėgėjusius žaidimus, kurie gal vystysis toliau, gal kaip nors transformuosis, tačiau, kad ir kaip ten būtų, dėliosis apibrėžtu formatu.

Tuo metu, kai Nacionalinėje bibliotekoje šnekučiavomės apie socialinę politiką kaip nacionalinės politikos sudedamąją dalį, Kinijos Hubėjaus provincijoje jau buvo registruota keliolika atvejų, kaip tada atrodė, netipinio gripo – ligos, kuri vos po trijų mėnesių visiškai sujauks gyvenimą ne vien atskiroje šalyje, regione, o iš esmės visame pasaulyje.

Staiga visi žinomi formatai deformavosi, ir tarsi kažkokia nenugalima jėga sušlavė visas kortas į malką ir paskelbė naują žaidimą – jau su kitomis kortomis, kitomis taisyklėmis ir gal net kitais žaidėjais.

Koks tai žaidimas ir kaip galėtų transformuotis pasaulis, paveiktas infekcijos – štai kaip skambėtų pagrindinis klausimas.

Šis klausimas gali būti svarstomas globaliu lygmeniu, gali subyrėti į atskirus lietuviškus klausimėlius, kurie gal kam nors mažareikšmės smulkmenos pasaulinių transformacijų fone, tačiau mums – iššūkiai, testai ir problemos, tiesiogiai susijusios su mūsų gerove.

Beje, kad krizė artėja, kalbėta dar 2018-aisiais, ypač metų pabaigoje. Kalbos apie krizę netilo visus 2019 metus. Įspūdis buvo toks, kad tik prastas ekonomistas, finansų analitikas ar politologas visai nepasvarstydavo apie krizę, neperspėdavo, kad krizei ruoštis reikia, nors, žinoma, ne tokiai, kokia siūbavo 2008 m., o kažkokiai kitokiai. Dabar skaitant tas prognozes kyla vienintelė mintis – „prisišnekėjome“. Jokie scenarijai nepasitvirtino, išskyrus gal vieną detalę – didžiuma prognozavusių durdavo būtent į 2020 arba 2021 m., t. y. laikotarpį prieš pat Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus ar išsyk po jų. Trumpai tariant, krizės nuojauta buvo, krizė, visai kitokia, nei vaizduotasi, užgriuvo, dabar, atsitokėjus nuo pirmojo, epidemiologinio, smūgio galima pasvarstyti, kaip viskas galėtų dėliotis toliau.

Kai Italija, dabar jau ir Ispanija, Vokietija ir Prancūzija karščiuoja apimtos epidemiologinės krizės, pirmąją viruso ataką išgyvenusi Kinija, kitoms šalims siūlydama humanitarinę pagalbą, jau stengiasi įvertinti finansinius, ekonominius, socialinius nuostolius. Masiškai dalijamos paskolos internetu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Honkonge tiesiog dalijami gryni pinigai siekiant palaikyti vidaus vartojimą. Būtent kinai pirmi pasakė: „Įkandin epidemiologinės krizės ateina visos kitos – finansinė, ekonominė, socialinė.“ Jei dar prisiminsime tas negatyvias tendencijas, apie kurias kalbėta pastaruosius porą metų ir kurios, regis, niekur nepradingo („Brexitas“, JAV ir Kinijos prekybos karas, Kinijos ir Europos Sąjungos ekonomikos lėtėjimas ir pan.), situacija tikrai nėra paprasta.          

Apie nepaprastą situaciją – pokalbis Nacionalinės bibliotekos TV studijoje. Dalyvavo Nacionalinės bibliotekos Vadovybės informacijos skyriaus vadovas Ignas Stankovičius ir Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis („Skype“ ryšiu). Pokalbį vedė Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.   

Kviečiame žiūrėti:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje 2020 m. kovo 27 d. vyko pokalbis apie nepaprastą padėtį Lietuvoje siautėjant COVID-19 viruso epidemijai. Jame dalyvavo Nacionalinės bibliotekos Vadovybės informacijos skyriaus vadovas Ignas Stankovičius ir Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis („Skype“ ryšiu). Pokalbį vedė Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.

Pokalbio pradžioje G. Dabašinskas prisiminė 2019 m. gruodį bibliotekoje organizuotą konferenciją „Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas 2020“, kurioje, be kita ko, daug kalbėta apie socialinę politiką, kaip nacionalinio saugumo dalį. Tuo metu Kinijoje jau buvo užregistruota keliolika netipinio gripo atvejų.

Studijoje aptarti du galimi epidemijos variantai. Vienas jų – epidemija tęsis iki gegužės pabaigos, paskui bus sukurta vakcina ir gyvenimas vėl stos į normalias vėžes. Kitas – ji nesibaigs taip paprastai, virusas tūnos ir rudenį puls iš naujo. Vakcina, jeigu ir atsiras, nebūtinai bus efektinga, tad su viruso grėsme teks susitaikyti.

Kaip ir kokie mes iš to išbrisime

Prof. B. Gruževskio žodžiais, svarbiausia, kokie mes tapsime po šio didžiulio iššūkio mūsų valstybei: solidaresni ir konsoliduotesni ar dar labiau susiskirstę ir susvetimėję? Labai svarbu diskutuoti, ką galima Lietuvoje padaryti, kad būtų galima kalbėti apie teigiamus poslinkius. Labai daug priklausys nuo Vyriausybės.

Mokslininkas išskyrė keturias pagrindines priemonių grupes. Pirma iš jų – Vyriausybės paramos priemonės pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, antra, svarbiausia priemonių grupė – principinga kova su spekuliacija ir korupcija, turi būti suformuluoti labai griežti principai ir beatodairiškai jų laikomasi. Trečia priemonių grupė, labai aktuali ir nauja – tai savanorystės ir įvairių žmonių iniciatyvų rėmimas. Labai svarbi ir ketvirta grupė – ūkinio kosolidavimo raidos rėmimas. Pirmiausia, profesoriaus žodžiais, ūkinis konsolidavimas būtų visų apsaugos priemonių gamyba Lietuvoje, pelno normų mažinimas, prekybinės maržos mažinimas, kad našta dėl epidemijos sukeltos krizės neprislėgtų vien valstybės biudžeto. Valstybė turi pasirūpinti, kad kai kurie piliečiai nelobtų kitų sąskaita. Jeigu saugosime visuomenę nuo tokių veiksmų, drąsiau galėsime kalbėti apie solidarumą, konsolidaciją ir mūsų ateitį. Taip pat svarbus ir politinis konsolidavimas. Čia prof. B. Gruževskis įžiūri labai svarbų Lietuvos prezidento vaidmenį: prezidentas yra asmuo ir institucija, kurios pareigos ir kompetencijos galėtų užtikrinti, kad žmonės, naujos partijos ateitų su savo mobilizacinėmis galimybėmis, iniciatyvomis. Kartu būtų ieškoma, kaip jų idėjas panaudoti bendram darbui. Reikia siekti, kad išliktume kuo stabilesni, be reikalo neprarasdami nė vieno žmogaus, nė vienos gyvybės.

Žmonijos vystymosi baziniai procesai  

I. Stankovičius paantrino profesoriui, kad esant krizinei situacijai visada reikia galvoti, kas bus po krizės. Jo manymu, bet kokia perturbacija, kad ir liūdna, sudaro sąlygas pokyčiui. Šiame kontekste kilo klausimas, kas yra žmonijos vystymosi bazinis procesas, ar tai medžiaginis ir dvasinis vartojimas? Ar po pandemijos baziniai žmonijos vystymosi procesai bus paveikti taip, kad mes judėsime truputį kita trajektorija, ar niekas nepasikeis? I. Stankovičius atsakymo į šį klausimą kol kas neranda.

Kas keičiasi dabar?

G. Dabašinskas atkreipė dėmesį, kad ir Europoje, ir JAV jaučiamas didesnis kairiųjų idėjų populiarumas, pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, kurios dabar, ko gero, vienintelės gali daugiau ar mažiau susitvarkyti su iškilusiomis problemomis. Neatsižvelgiant į tai, ar šalis yra autoritarinė, ar demokratinė, pasitikėjimas lyderiu auga visuose kraštuose beveik vienodai. Matyt, žmonės tiki, kad vadybiniai sugebėjimai, nepaisant ideologinių skirtumų, šioje atkarpoje yra svarbiausi.

Ar ne per anksti mes nugalėsime virusą?   

„Aš manau, kolegos, kad per anksti mes nugalėsime tą koronavirusą, štai kur problema“, – svarstė B. Gruževskis, turėdamas omenyje visuomenės bazinio suvokimo pokyčius. Profesorius linkęs prognozuoti, kad teigiamų pokyčių galima būtų tikėtis tuo atveju, jeigu koronavirusas išsilaikytų bent iki gruodžio. Aišku, gal nukentėtų kiek daugiau žmonių, bet per karą, pasak profesoriaus, nukentėjo daugiau. Dabar susilaukiame daug palaikymo, kinai veža humanitarinę pagalbą, tikrai formuojasi nauja kokybė. Bet jeigu koronavirusas taip ilgai neišsilaikys, mes, įveikę virusą ir krizę, nieko nepasimokę, mažais žingsneliais toliau judėsime trečiojo pasaulinio karo link.

G. Dabašinskas mano, kad tam tikrų slinkčių vis tiek bus. O naujas vertybinis lygmuo iki gruodžio nesusiformuos, tokie dalykai, pokalbio vedėjo teigimu, vyksta net ne dešimtmečiais, o šimtmečiais, kai per kartas keičiasi veikimo būdas pasaulyje, paremtas teisingumo idėjomis, kai tu žinai, kad tavo tėvai ir tavo tėvų tėvai elgėsi būtent taip, ir tai yra absoliučiai teisingas elgesio būdas. Anot G. Dabašinsko, dabar mes išgyvename šiame greitame pasaulyje staiga kilusią karštligišką krizę, dėl kurios įsisiūbavo isterija ir neaišku, koks bus tolesnis jos poveikis.

Refleksija

G. Dabašinskas pabrėžė, kad žodį virusas pastaruoju metu siejame su virtualiu pasauliu, kompiuterių virusu, kuris neatsiranda natūraliai, jį kažkas sukuria. Tad, pasak jo, visiškai natūralu buvo manyti, kad ir šis virusas galėtų būti kažkieno sukurtas. G. Dabašinskas mato tam tikrą metaforišką jungtį tarp realaus ir virtualaus pasaulio: ilgai buvo mėginama ieškoti būdų, kaip visas paslaugas, didžiąją veiklos dalį, susijusią su darbo santykiais, perkelti į virtualią erdvę. Ir staiga pavyksta tai įvykdyti – ne atskirais fragmentais, o klasteriais. Nuotolinis darbas, nauji darbo santykiai, elektroninio balsavimo poreikis labai stipriai veikia.

Praradimai ir gerovės valstybė

I. Stankovičius manymu, praradimai keičia visuomenės vertybes – jeigu jų nėra, visuomenė sustingsta tam tikrame lygyje. Tai sietina ir su gerovės valstybės, kaip idealų konstrukto, kūrimu. I. Stankovičius iškėlė sudėtingą dilemą: be praradimų mums sunku save pakeisti, o praradimai skaudūs. COVID-19 epidemija mus verčia keisti vertybinių nuostatų supratimą, susimąstyti, ar žmogaus gyvybė vertinga tiek, kiek žmogus gali sukurti, duoti pasauliui, ar ji vertinga savaime. Gyvoji gamta yra labai žiauri. Jeigu žmogus nenaudingas populiacijai, jis pasitraukia. Jeigu laikomasi nuostatos, kad žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, griūva viskas, ką mes šiandien deklaruojame ir kaip elgiamės.

Prof. B. Gruževskis sutiko, kad gerovės valstybę galima suprasti kaip idealų konstruktą. Kitaip prezidentas, dėl epidemijos sukeltos krizės negalėdamas užtikrinti piliečiams tam tikrų materialinių garantijų, savo įsipareigojimo kurti gerovės valstybę galėtų atsisakyti. Vis dėlto šiuo metu svarbesniais laikytini ne materialiniai dalykai, o principai. „Tai, ką aš sakiau apie politinį konsolidavimą, kaip tik dar labiau pabrėžia prezidento įsipareigojimų aktualumą“, – priminė profesorius. Dabar svarbiausias yra pasitikėjimas, o ne vartojimas, nes pasitikėjimas yra vertybinės nuostatos išraiška. 

Individo reikšmės pabrėžimas

G. Dabašinskas atkreipė dėmesį į tai, kad per tam tikrą laikotarpį niekada nebuvo tokio globalaus iššūkio kaip individo reikšmės pabrėžimas: nebendrauk, užsidaryk namuose, saugok save visais įmanomais būdais. Svarstykles nusveria lėkštutė, ant kurios padėtas gebėjimas būti pačiam su savimi. Jo manymu, šis techninis būdas išlikti nepažeistam, žmonių atskyrimas taip pat gali turėti įtakos vertybiniam konstruktui.

Prof. B. Gruževskis teigė, kad žmogui su savimi būti nelengva. Uždarytas savo kambariuose vienas, žmogus yra niekas. Gražiausias žmogiškumo apraiškas profesorius įžiūri ten, kur teikiama pagalba užsikrėtusiems, kur savanoriaujama, rizikuojant sveikata ir gyvybe. „Norėtųsi, kad šita banga užlietų mūsų visuomenę, užlietų visą pasaulį, kad mes suvoktume, jog vienas kitam esame ir gydytojai, ir pagalbininkai“, – sakė profesorius.

Pakrypus kalbai apie ekonomines pasekmes, pabrėžta darbdavių atsakomybė, geros darbuotojų komandos svarba, būtinybė kontroliuoti laisvesnį Darbo kodekso traktavimą, krizės naštą pasiskirstyti taip, kad tai nebūtų našta vien biudžetui, ir kad Lietuva netaptų praskolinta, priklausoma valstybe.  

Gegužė
P A T K Pn Š S
27 28 29 30 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Parodos

2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. kovo 5 d. – gegužės 31 d.
Paroda „...nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“
2020 m. kovo 9 d. – birželio 14 d.
Paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988–1991 metais“
2020 m. sausio 31 d. – gegužės 31 d.
Paulinos Mongirdaitės fotografijų paroda
2020 m. birželio 11 d. – liepos 19 d.
Paroda „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius“

YouTubeFacebookLinkedInInstagram