Jau trečius metus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamos edukacijos dabar tęsiamos nuotoliniu būdu. Karantino laikotarpiu kviečiame į situaciją pažvelgti pozityviai, neprarasti kūrybiškumo ir susipažinti su meno pagrindais bei kompozicijos subtilybėmis. Peržiūrėję šias meno edukacijas, galėsite lavintis ir piešti namuose savarankiškai.
„Mėnulis, pušis ir kalnas“
Dailės istorija remiasi praeitimi – ieškojimų kelyje reikia pasimokyti iš klaidų. Meno mokinys turi remtis savo paieškų patirtimi. Jis tarsi keliautojas, palikęs praeitį, žengia toliau. Ne veltui Kinijos ar Japonijos poetai ir tapytojai, kad neprisirištų, vienoje vietoje neužsibūdavo ilgiau nei tris dienas. Kelionėje pailsi protas, žvilgsnis tampa skvarbus, teptuko potėpis raiškus. Jeigu matai medį, visiškai susitelki į jį, jeigu danguje pilnatis, nieko, išskyrus mėnulį, nepatiri, jeigu regi kalną – tampi kalnu. Menininkų klajūnų kūryba išliko iki dabar – jie paliko savo meistrystės liudijimus ryžių popieriuje.
„Kodėl mėlyna?“
Ankstesnėse edukacijose išmokę derinti, maišyti spalvas, dabar sutelksime dėmesį tik į vieną spalvą – tarsi būtume užsidėję vienspalvius akinius ir pasaulį regėtume tik taip. Mėlyna realybė tykiai kvėpuoja per toninių niuansų begalybę. Tik šioje spalvoje galima laipsniškai nukeliauti nuo baltos šviesos prie kosminės begalybės mėlynoje… Ne veltui Yvesas Kleinas taip pamėgo šią spalvą, kad net užpatentavo jos atspalvio sudėtį.
Tai poilsis akims, kartais melancholiškai nuteikiantis, tačiau nurimus galima išgirsti ir shakuhachi fleitos garsą…