2020 m. balandžio 22 d.

Karjera šiandien ir rytoj: kurie įgūdžiai tampa esminiais?

„Google“ futurologas Thomas Frey‘us sako, kad verslininkai jau šiandien rimtai svarsto, ar kitas jų pasamdytas darbuotojas turėtų būti žmogus, ar mašina. Juk mašinos gali dirbti tamsoje, joms nereikia atostogų, jos neserga, nejaučia nerimo, gali dirbti viršvalandžius. Kyla klausimas, ar technologijų pažanga lems darbo vietų nykimą, ar atvirkščiai – augimą. T. Frey‘us teigia, kad ištobulinusieji tris svarbiausius ateities įgūdžius – gebėjimą prisitaikyti, lankstumą ir išradingumą – turės daugiau galimybių, nei gali įsivaizduoti.

Taigi, kokių įgūdžių darbuotojams reikia jau šiandien ir kokie įgūdžiai ateities darbui svarbiausi.

Kritinis mąstymas

Nors nesame tikri, kokia bus darbo rinka po 5, 10 ar 20 metų, žinome, kad paaugliai turi būti mokomi „XXI amžiaus įgūdžių“, tarp jų kritinio mąstymo. Produktyviam darbuotojui ir visaverčiam visuomenės nariui būtina mąstyti kritiškai ir spręsti problemas, tad tikimasi, kad šių dienų mokyklų absolventai gebės tai daryti. Kad ir kokias studijas pasirinktų, aukštosios mokyklos studentai jau pirmame kurse turi mąstyti kritiškai, o pirmajame darbe – mokėti greitai įgyti konkrečiam darbui reikalingų žinių, spręsti problemas ir konfliktus, generuoti idėjas (Lombardi, Kowitt, 2015).

Ekspertai vieningai įvardija, kad kritinis mąstymas ir kūrybiškumas sėkmingam ateities darbui yra esminiai. Nors dabartinė darbo rinka rodo kitką. Šiuo metu kūrybingi ir novatoriški darbuotojai dažnai patiria sunkumų ieškodami darbo – manoma, kad jie mažiau patikimi, nes juos sunku kontroliuoti. Iš tiesų, daugelyje organizacijų neleidžiama lyderiams būti strategiškiems ir galvoti ne tik apie tai, kuo šiuo metu užsiima organizacija – manoma, kad didesnis atlygis gaunamas tiesiog darant tai, kas visada buvo daroma gerai (Lizut, Marzano, Grewinski, 2018).

Emocinis intelektas

Mokymų koordinatorius Johnas A. Shufordas, dirbantis su teisėsaugos organizacijomis, sako, kad pastaraisiais metais labai patobulėjo darbuotojų mokymai ir kvalifikacijos kėlimas, daug dėmesio skiriama mokymams virtualioje erdvėje ir kognityviniams įgūdžiams tobulinti. Nepaisant to, vis dar kyla problemų dėl didelės darbuotojų kaitos ir perdegimo.

Specialistai teigia, kad darbuotojai keičia darbą dažniausiai dėl problemiškų santykių su kolegomis, nekompetentingų vadovų bei pojūčio, kad organizacijoje nesirūpinama darbuotojų gerove. Šie trys dalykai yra nepakankamų gebėjimų kurti darnius santykius pasekmė. Santykiai su kolegomis, vadovais, klientais yra pagrindinis geros darbo kultūros veiksnys. Sakoma, kad darbuotojai neišeina iš organizacijų, jie palieka savo vadovus. Norint išlaikyti darbuotojus bei didinti jų produktyvumą, svarbiausiu faktoriumi tampa personalo emocinis intelektas – būtent į jo ugdymą turėtų investuoti darbdaviai, – mano Johnas A. Shufordas. Emocinio intelekto įgūdžių reikia mokyti ne tik jaunesnius darbuotojus, pasinėrusius į bendravimą socialiniuose tinkluose, bet ir vyresnius, įpratusius prie „statutinės darbo kultūros“.

Taigi, ko nori darbuotojai? Darbo ir gyvenimo pusiausvyros, pasitikėjimo, jaustis vertinami ir reikalingi, autoritetingų vadovų bei gerų santykių su jais ir, žinoma, prasmingo darbo ir karjeros galimybių.

Ateities darbas

Akivaizdu, kad ir toliau tobulės ir gausės dirbtinio intelekto, robotikos, daiktų interneto, autonominių transporto priemonių, 3D spausdinimo, nanotechnologijų, biotechnologijų, medžiagų mokslo, energijos kaupimo ir kvantinio skaičiavimo technologijos. Kiekviena įmonė jau dabar pamažu tampa technologine. Ekspertai įsitikinę, kad vyriausybės, pramonės ir profesinių organizacijų investicijos į mokymąsi visą gyvenimą gali sumažinti neigiamą technologijų poveikį darbo rinkai (Lango, 2017).

Profesorius Simonas Stoepfgeshoffas, vedantis paskaitas apie lyderystę ir ateities darbą, įvardija, kad ateityje bus itin svarbūs įgūdžiai spręsti sudėtingas problemas, greita orientacija, bendravimo įgūdžiai, gebėjimas perprasti sistemas, taip pat empatija ir kūrybiškumas. Šios savybės paklausios jau šiandien, tačiau ateityje jos bus lemiančios.

Anot profesoriaus, ekonomikoje, pagrįstoje duomenimis ir skaitmenizacija, klasikinį mąstymą apie produktų ir rinkų derinimą keičia mąstymas apie ekosistemas, kuriose įprastos pramonės šakos susilieja. Pavyzdžiui, „Google“ svarstė galimybę nemokamai siūlyti savo elektrinius automobilius Londonui, nes duomenys yra tikroji vertė. Kas prieš kelerius metus būtų įsivaizdavęs, kad visiškai nepriklausomos pramonės šakos, tokios kaip automobilių ir sveikatos priežiūros pramonė, ilgainiui galėtų susilieti, sudarydamos būsimą ekosistemą? Vairuotojus, kasdien tą pačią valandą tuo pačiu keliu važiuojančius į darbą, dabar medicininės įrangos kūrėjai laiko idealiais „medicininio“ tyrimo dalyviais.

Šaltiniai:

Deen, Lango, 2017, Job Horizon: Skills & Careers of the Future. US Black Engineer and Information Technology [interaktyvus], Vol. 41 Issue 1, p. 77-79 [žiūrėta 2020-04-14]. Prieiga per EBSCO Discovery Service.

Frey, Thomas, 2015, 101 Endangered Jobs by 2030. Journal of Environmental Health [interaktyvus], Vol. 77 Issue 9, p40-42 [žiūrėta 2020-04-14]. Prieiga per EBSCO Discovery Service.

Lizut, Jaonna, Marzano, Gilberto, Grewinski, Miroslaw, 2018, Educating for Future Jobs. Society. Integration. Education. Proceedings of the International Scientific Conference [interaktyvus], Vol 5, p. 338-347 [žiūrėta 2020-04-14]. Prieiga per EBSCO Discovery Service.

Lombardi, Allison R., Kowitt, Jennifer S., Staples, Frank E., 2015, Correlates of Critical Thinking and College and Career Readiness for Students With and Without Disabilities. Career Development and Transition for Exceptional Individuals [interaktyvus], Vol. 38 Issue 3, p142-151 [žiūrėta 2020-04-14]. Prieiga per EBSCO Discovery Service.

Shuford, John A., 2020, Are we training our staff to fail? Corrections Today [interaktyvus].  Vol. 82 Issue 1, p. 32-39 [žiūrėta 2020-04-14]. Prieiga per EBSCO Discovery Service.

Stoepfgeshoff, Simon, 2018, The Future of Work: Work for the Future. ISM Journal of International Business [interaktyvus], Vol. 2 Issue 2, p. 25-28 [žiūrėta 2020-04-14]. Prieiga per EBSCO Discovery Service.

Norite tobulinti profesinius įgūdžius, gilinti žinias?

Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse gausu patikimos mokslinės informacijos įvairiausiomis temomis – tai tikras informacijos lobynas, pasiekiamas bet kuriuo metu neišeinant iš namų. Kaip prisijungti, skaitykite čia ›