Ar įmanoma biblioteka be bibliotekininkų? „Žmonių biblioteka“ be jų sunkiai įsivaizduojama! Nacionalinės bibliotekų savaitės proga Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia artimiau susipažinti su vaikų bibliotekininkais ir sužinoti, kokius vaikų literatūros kūrinius jie skaitė vaikystėje, kokių knygų pasaulius labiausiai norėtų ištyrinėti ir kodėl, jų manymu, biblioteka – šauniausia vieta dirbti.
Visą Nacionalinę bibliotekų savaitę Vaikų ir jaunimo literatūros departamento „Facebook“ paskyroje bus skelbiami draugiški interviu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojais, dienas leidžiančiais vaikų literatūros pasaulyje. Be to, kaip paprastai nutinka kalbantis su knygų mylėtojais, pašnekovai pateiks skaitytojams vaikų literatūros rekomendacijų. Dalinamės pirmuoju serijos „Su bibliotekininku apie vaikų knygas“ pokalbiu – į klausimus atsako Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Aldona Augustaitienė.
Čia niekada nesijauti vienišas. Net pagal nuotaiką platus pasirinkimas: knygos, įvairių profilių skaityklos, erdvės, Caffeine. Jei ilgiesi pasimatymų, susitikimų, galima pakviesti draugų, nes aplinka nuteikia pozityviai.
Garsaus vokiečių rašytojo ir dailininko Wolfo Erlbrucho paveikslėlių knyga „Antis, mirtis ir tulpė“.
Lietuvių liaudies pasaka „Saulės vaduotojas“.
Lucy M. Montgomery „Anė iš Žaliastogių“.
Prieš 55 metus, jeigu tokių knygų būčiau mačiusi, tikrai būčiau norėjusi jas visas turėti (mat tada mėgau žaisti biblioteką). Dabar prie kiekvienos paveikslėlių knygos (jei profesinė patirtis padeda suprasti jos vertę) svarstau: pirkti ar ne. Pagalvoju, o kur ji atsidurs po 10–15 metų.
Šiltuose namuose.
Alano Alexanderio Milne‘o „Pūkuotuko pasaulis“.