Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
2020 m. balandžio 23 d.

Kur jūs, ten ir kultūra

Visai neseniai, balandžio 15-ąją, minėjome Pasaulinę kultūros dieną. Nors šiemet, karantinui diktuojant savo taisykles, šventė buvo gerokai kuklesnė – turėjome apsieiti be tarptautinių konferencijų, forumų, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimų, koncertų, parodų ir kitų renginių, akivaizdu, kad kultūros svarba visuomenėje dar labiau išaugo. Jei ir Jūs ilgitės turtingesnio kultūrinio gyvenimo, kviečiame pasidomėti šiais portalo epaveldas.lt ištekliais.

„Vaivorykštė“

1913–1914 m. Lietuvoje leistame Liudo Giros redaguojamame literatūros ir dailės žurnale „Vaivorykštė“ rasite ne tik iškilių poetų eilėraščių, poemų, įvertintų rašytojų apysakų, novelių, bet ir liaudies dainų, kitų įdomių skaitinių, kuriuose tyrinėjama dailė ir pati kūryba. Štai pirmasis žurnalo numeris prasideda Maironio poema „Mūsų vargai“, po jos išspausdinta Motiejaus Gustaičio, paties L. Giros kūryba, toliau – Igno Šeiniaus apysaka „Bangos siaučia“, keli Vinco Krėvės apsakymai ir net visa „Pratjekabuda“ – orientalistinė apysaka, kurioje vaizduojama žmogaus dvasios galybė, asmens laisvės idealas ir individo maištas prieš sustingusią pasaulio tvarką.

„Kultūra“

1923–1925 metais žurnalas „Kultūra“ visuomenę lavino supažindindamas su įvairių sričių mokslu ir literatūra. Žurnalo redakcija teigė sieksianti, kad forma ir turiniu leidinys būtų prieinamas ir mažiau išsilavinusiems žmonėms. Žurnalas pagal tematiką padalytas į keletą skyrių: bendrąjį – orientuotą į švietimą, gamtos ir geografijos, visuomenės ir istorijos, literatūros ir meno, technikos ir ūkio. „Kultūros“ skaitytojai buvo supažindinami su mokslo sąvoka, jo pradžia, raida ir reikšme žmogui; raginami pažinti savo kraštą ir ypatingas jo vietas, pavyzdžiui – alkakmenius aplink Trakus; informuojami apie gluodeno ir kitų gyvūnų regeneracinius ypatumus; „nukeliami“ į Japoniją atskleisti šilko gamybos paslapčių ir t. t. Žurnale pristatomi ligas platinantys vabzdžiai, išsamiai, žvelgiant per dainų prizmę, aprašomos vestuvių apeigos ir tai, kaip jos keitėsi įsigalėjus krikščionybei. Netrūksta ir filosofinių pamąstymų apie darbo ir vargo tandemą žmogaus gyvenime. Solidžiame apytiksliai 100 puslapių leidinyje gausu ne tik įtaigaus teksto, bet ir iliustracijų.

„Meno kultūra“

Svetainėje „epaveldas.lt“ galite pasklaidyti 1928 ir 1930 metų savaitinio meno kritikos žurnalo „Meno kultūra“ puslapius. Šio leidinio turiniu rūpinosi Ona Pleškevičaitė-Lubickienė. Žurnale nemažai dėmesio skiriama muzikai, vaizduojamiesiems ir scenos menams – teatrui ir operai. Nestinga ir filosofinių pasamprotavimų. Štai straipsnyje „Žodis apie meno reikšmę“ prof. Iz. Tamošaitis rašo: „Geriausi kovos ginklai su blogiu yra tiesa, gėris ir grožis. Tiesą kelia protas per jo gražiausią padarinį – filosofiją. Gėrį realizuoja valia, o jį aiškina etika. Grožį junta jausmai, o jo moko estetika. (...) Daugiausia yra jausmų žmonių. Vieni jų grožį nujaučia, o kiti ir supranta. Ir vienus, ir antrus, neišskiriant nė proto bei valios žmonių, grožis, visose meno formose pasireiškęs, žavi, vilioja, kelia.“

„Aidai“

Iškart po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1945 iki pat 1991 m., Miunchene leistas Kazio Bradūno redaguojamas mėnesinis kultūros žurnalas „Aidai“ buvo skirtas Bavarijoje gyvenantiems Lietuvos išeiviams. Tiesa, anksčiau vadinęsis tik informaciniu, dar ir kultūriniu leidiniu jis tapo nuo aštuntojo numerio – jame atsižvelgiant į globalų kontekstą svarstoma Amerikos misija, analizuojama amerikiečių rašytojo Roberto Natano kūryba, o štai publikuotas Vytauto Bieliausko sociologinis straipsnis „Masė kryžkelėje“ šiandien stebėtinai aktualus. „Aidų“ žurnalo turinyje – aktualijos, mokslas ir menas – ne tik lietuvių, bet ir pasaulinio garso kūrėjų.

Kultūra nėra ir neturi būti kas nors neprieinama ar skirta tik saujelei snobų. Plačiąja prasme ji prasideda nuo įprasto „Laba diena“ ar sprendimo saugoti(s) viešumoje dėvint kaukę. Kultūra – tai mes visi. Nors Pasaulinę kultūros dieną minime kartą per metus, norisi palinkėti, kad kitos 364 dienos taip pat būtų kultūringos. Nacionalinė biblioteka visada atvira Jūsų norui žinoti.

Logotipas