2020 m. balandžio 24 d.

Sistema „be atliekų“ – maži žingsneliai tausojant Žemę

Pasaulyje minima 50-oji Tarptautinė motinos Žemės diena. Šįkart daugiausia dėmesio – būtinybei švelninti klimato kaitą, kurią sukelia ir visuomenės vartotojiškumas. Karantinas privertė mus sumažinti vartojimą: apribojus prekybą, uždarius maitinimo ir pramogų įstaigas, galėjome iš naujo įvertinti kasdienius įpročius – kas esame, nusiėmę vartotojo etiketę. „Neišspręsime problemų, jei mąstysime taip pat, kaip jas kurdami“, – sako Albertas Einsteinas. Ar išsaugosime naujuosius įpročius, kurie prisidėtų prie visuomenės augimo?

Be abejo, vartojimas skatina ekonomiką, tačiau viena iš didžiausių problemų – šiukšlės. Bet jų mažinimas puikiai suderinamas su klestinčia ekonomika. Nevyriausybinės organizacijos „Zero Waste Europe“ vykdomasis direktorius Joanas Marcas Simonas skatina ateitį be atliekų ir tausojančios ekonomikos plėtrą Europoje. „The Journal of International Affairs“ šių metų kovą publikavo interviu su J. M. Simonu apie filosofiją „be atliekų“ ir jos įtaką klimato kaitai.

Tausojanti ekonomika

J. M. Simonas studijuodamas ekonomiką suprato, kad jos teorija neatitinka tikrovės – norint, kad ekonomika funkcionuotų, reikia sunaikinti pačius jos pagrindus. Kaip ekonomistas, jis siekė suprasti, kaip veikia gamybos sistemos, bet taip pat buvo įsitikinęs, jog ekonomika turi vystytis nežalodama visuomės, aplinkos ir sistemos, kurioje ji veikia.

„Zero Waste Europe“ – tai bendruomenių, lyderių, verslo ir ekspertų tinklas. Skatindamas žiedinę ekonomiką ir atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių, jis prisideda prie politikos formavimo, padeda verslui ir visuomenei vystyti kultūrą be atliekų ir įgyvendina daugybę iniciatyvų.

Ką reiškia „be atliekų“ (angl. zero waste)? Tai sekimas gamta – juk ji neišmeta atliekų. Sistema „be atliekų“ leidžia sukurti ilgalaikę ekonomiką. Tai ypač aktualu kalbant apie klimato kaitą, kurią sukelia išmetami teršalai.

J. M. Simonas sako, kad vykdyti iniciatyvas „be atliekų“ nelengva – dažnai tenka susidurti su politiniais ir ekonominiais iššūkiais. Viena iš priežasčių, kodėl taip atsitinka, požiūris, jog elgesys „be atliekų“ kainuoja daug daugiau už švaistymą, ir tai ekonominiu požiūriu nesuderinama – atliekų tvarkymas yra grynosios išlaidos, o išteklių valdymas skatina ekonomiką. Anot ekonomisto, verslininkai turi suprasti, kad ekonomika „be atliekų“ pagrįsta ekosistemų, skatinančių efektyvesnę gamybą, kūrimu, o tai yra įmonės išlikimo pagrindas. Taip pat tenka įtikinėti vadovus, jog svarbu gaminti prekes, tarnaujančias, o ne žalojančias visuomenę. Tiesa, įmonėms, gaunančioms pelną iš linijinės ekonomikos, politika „be atliekų“ nepalanki.

Galiausiai, pasirinkimas tausoti ar švaistyti, yra politinis: kokios ekonomikos ir visuomenės norime. Ar iš tiesų siekiame visuomenės, priklausančios nuo atliekų ekonomikos, kurioje daiktus naudojame tik kartą, taip pagamindami daug šiukšlių, už kurias atsakomybė tenka mums patiems. Taigi šiuo metu vyraujantis ekonominis modelis akivaizdžiai neperspektyvus ir sukelia rimtų klimato pokyčių.

Tvarus visuomenės elgesys

Koncepcija „be atliekų“ gyvuoja nuo XX a. septintojo dešimtmečio. Europoje šis judėjimas prasidėjo, kai atsirado bendruomenių, nepritariančių sąvartynams ir pavojingam atliekų deginimui. JAV tai buvo tam tikros socialinės klasės moterų vadovaujamas judėjimas. Žmonėms ši koncepcija padėjo susieti klimato kaitą su kasdieniu gyvenimu. Dabar Europoje tūkstančiai šeimų gyvena visiškai be atliekų – tai buvo spaudimas Europos Sąjungai pasiūlyti direktyvą dėl plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

Kad pasiektume akivaizdžią pažangą, nepakanka saujelės žmonių, tobulai gyvenančių be atliekų. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių stengtųsi taip gyventi, kad ir netobulai. J. M. Simonas tikina, kad Europoje, JAV bei kitose šalyse įmonės įsiklauso bei imasi pertvarkyti verslą. Džiugina ir žiniasklaida, atkreipianti visuomenės dėmesį į tokias problemas, kaip plastiko šiukšlės. Skatinamas tvarus elgesys – daryti daugiau, turint mažiau.

Visas interviu:

Simon Joan Marc, 2020, A Zero Waste World. Journal of International Affairs [interaktyvus], 73 (1), p. 273–278 [žiūrėta 2020-04-21].  Prieiga per Ebsco Discovery Service. Kaip prisijungti, skaitykite čia ›