Naujausi Lituanistikos skaityklos leidiniai apie Vilniaus istoriją

Kasmet vis daugiau pasirodo leidinių, skirtų Vilniaus miesto istorijai. Lituanistikos skaityklos kraštotyrai skirtose lentynose jų rasite tikrai nemažai. Tai ir istoriografinės studijos, ir monografijos, ir gidai, ir įtraukiančios senojo Vilniaus miesto bei jo gyventojų istorijos.

Kviečiame susipažinti su skaitykloje esančiomis naujausiomis knygomis, skirtomis Vilniaus istorijai.

Šulcė S. Vilniaus istorijos : gidas po XVIII a. miestą

Kultūros istorikė, ekskursijų po Vilnių gidė Sonata Šulcė knygoje „Vilniaus istorijos“ sudėjo penkiolika pasakojimų apie Vilniaus bažnyčias, rūmus, vienuolynus, mokslo centrus. Visos istorijos dėstomos chronologiškai ir apima XVIII amžių, kuriame būta ir mokslo laimėjimų, ir reikšmingų valstybės reformų, ir įstabaus grožio statinių bei iškilių asmenybių.

Jakulis M. Špitolės Vilniuje : labdara, gydymas ir skurdas XVI–XVIII a.

Šioje monografijoje, kuri parengta remiantis 2016 m. Vilniaus universitete apginta disertacija, atskleidžiama, kokią vietą špitolės užėmė senojo Vilniaus gyvenime, kaip skirtingos konfesinės bendruomenės rūpindavosi skurstančiais bendratikiais, ką tais laikais reiškė skurdas, našlystė, negalia, liga ir kokią vietą to meto visuomenėje užėmė vargšai. Sužinosite, kaip buvo išlaikomos špitolės, kokį vaidmenį jos atliko miesto ūkiniame gyvenime.

Ši knyga apie socialinę globą ir rūpybą senajame Vilniaus mieste svarbi tyrinėtojams, besigilinantiems į to meto visuomenės, ypač vilniečių, istoriją ir problemas.

Klimka L. Vilniaus rotušė ir jos laikrodis

Gamtos mokslų daktaro, etnologo, mokslo istoriko, rašytojo Liberto Klimkos istoriografinėje studijoje „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“ apžvelgiama mechaninio laikrodžio išradimo ir tobulinimo istorija, jo reikšmė miesto bendruomenei. Pagrindinis dėmesys skiriamas rotušės pastato istorijai. Pateikiama istoriografinių žinių apie Vilniaus rotušės laikrodį, jo varpus, laikrodininkus, varpų liejikus. Aprašomi ir kai kurių kitų Lietuvos  miestų ir miestelių istoriniai laikrodžiai.

Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius

Šios serijos knygose vaizdžiai perteikiama marga ir nenuspėjama Vilniaus ir jo gyventojų kasdienybė XVIII–XX a. pradžioje. Apie vilniečių gyvenimą pasakoja istorikų straipsniai, parengti remiantis istoriniais šaltiniais ir tyrinėjimais, pateikiama kadaise gyvenusių vilniečių pasakojimų ir atsiminimų.

I ir II dalyse rašoma apie XVIII a. miestiečių gyvenamąją aplinką, taip pat apie to meto nusikaltimus – raganavimą, burtus. Remiantis feljetonais, išspausdintais XIX a. antros pusės laikraščiuose, pristatomos vilniečių pramogos, prekyba, mugės, miestiečių „fizionomijos“, apdarai, pateikiama daug kitų unikalių miesto kasdienybės detalių.

Aprašomas miestiečių gyvenimas 1655 m. miestą užėmus caro kariuomenei ir apžvelgiamos rusinimo politikos grimasos XIX a. pabaigoje. Pasakojama apie Vilniaus mergaičių pensionų auklėtinių gyvenimą, besiformavusią to meto vasarojimo kultūrą, tarpukario kavinėse ir restoranuose vyravusias nuotaikas.

Trečiojoje, naujausioje, šios serijos knygoje autoriniai tekstai susipina su vilniečių atsiminimais.

Aprašomi intelektiniai XVIII a. Vilniaus miestiečių poreikiai, atsiskleidžiantys vartant asmeninių bibliotekų knygas. Supažindinama su Arkadijaus Kovnerio, vilniečio žydo, atsiminimais, bylojančiais apie žydų šeimos kasdienybę ir buitį, žydų jaunuolių gyvenimą ir siekius. Liudviko Čarkovskio tekstuose atveriamas netikėtas, detalių prisodrintas XIX a. pradžios Vilnius, pateikiama unikalių miesto vaizdų ir miestiečių gyvenimo detalių. Prie švenčių priskiriamas pasakojimas apie ilgąjį karnavalą, kuris tęsėsi nuo Trijų karalių iki gavėnios.

Valionienė O. Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija : (XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis)

Ši knyga – apie Vilniaus erdvinę-urbanistinę raidą jo ankstyviausiu ir mažiausiai žinomu laikotarpiu – nuo miesto užuomazgų iki gynybinės sienos pastatymo 1503–1522 m. Tiriama miesto erdvinė struktūra – materialių objektų visuma (topografija, rajonai, keliai ir gatvės, sklypai, statiniai, kapinynai) ir organizacija. Analizuojami struktūros pokyčiai ir jiems įtaką darę veiksniai – gamtinis, istorinis-politinis ir sociokultūrinis kontekstai. Knygą sudaro dvi dalys – mokslinio tyrimo publikacija ir tirtų šaltinių katalogas skaitmeninėje laikmenoje.