2020 m. rugsėjo 16 d.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatytas pirmojo leidimo „Fechtavimo mokytojas“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo rugsėjo 14 d. lankytojai gali apžiūrėti XIX a. pirmojoje pusėje išleistą, Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Alexandre’o Duma romaną „Fechtavimo mokytojas“ („Le maitre d’armes“, Paris, 1840–1841). Šią knygą rankose laikė ir pats autorius. Rašytojas joje paliko autografą.

Rugsėjo 15 d. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Valda Budreckaitė lankytojams pristatė pirmąjį „Fechtavimo mokytojo“ skyrių, kuriame aprašoma fechtavimo mokytojo Grizjė kelionė per Lietuvą ir kuo su šia knyga susijusi Sofija Tyzenhauzaitė de Choiseul-Gouffier (1790–1878).

Paskaitos pranešėja V. Budreckaitė pastebėjo, kad pagrindinio personažo kelionė per Lietuvą primena Napoleono keliavimą Lietuvos vietomis. „Greičiausiai A. Duma apie Lietuvą nežinojo labai daug ir rėmėsi šaltiniais, kurie pasakojo apie 1812 m. Napoleono žygį. Dėl to visi knygoje minimi Lietuvos vietovardžiai yra susiję su Napoleonu: Vilnius, Kaunas, Nemunas, Vilija (Neris), Pilviškiai, Švenčionys ir panašiai. Visas pasakojimas – keliavimas Napoleono pėdsakais“, – kalbėjo V. Budreckaitė.

Deja, susidomėję XIX a. pirmojoje pusėje A. Duma aprašytais Lietuvos vaizdais, jų lietuvių kalba išleistoje romano versijoje neras. „Į lietuvių kalbą išverstame romane Grizjė kelionei per Lietuvą skirtas tik vienas sakinys. Gali būti, kad romanas buvo verstas iš kito leidimo. Romanas tuo pačiu metu pasirodė Paryžiuje ir Briuselyje, Nacionalinėje bibliotekoje turime paryžietišką leidimą. Briuselyje išleistą romaną atradau suskaitmenintą Oksfordo universiteto bibliotekos, šiame leidime puslapiai apie Lietuvą taip pat yra. Todėl spėju, kad lietuviška romano versija buvo versta iš rusų kalbos. Manau, kad Rusijoje galėjo būti išleista dar viena kūrinio versija, kurioje ištrintas pasakojimas apie Lietuvą, nes jis painus ir rusams neaktualus. Galbūt skaitytojams nebuvo įdomu skaityti, kol Grizjė nusigaus per Lietuvą į Rusiją“, – svarstė V. Budreckaitė.

Antroje paskaitos dalyje V. Budreckaitė aptarė, kad šioje knygoje A. Duma palikta dedikacija yra skirta rašytojai S. Tyzenhauzaitei de Choiseul-Gouffier (1790–1878), kuri dažnai pristatoma kaip pirmoji moteris rašytoja iš istorinės Lietuvos. S. Tyzenhauzaitė de Choiseul-Gouffier, pasakodama apie savo susitikimą su A. Duma Florencijoje, pažymėjo, kad rašytojas prisipažino ją „apiplėšęs“, pavogęs jos atsiminimus apie Aleksandrą I, kad iš jų sėmėsi išminties „Fechtavimo mokytojui“. „A. Duma įrašas knygoje greičiausiai yra skirtas S. Tyzenhauzaitei, bet kreipinys įrašytas kunigaikštienei. O S. Tyzenhauzaitė buvo grafienė. Gali būti, kad A. Duma, tiesiog norėdamas ją pamaloninti, pakylėjo socialiniu laipteliu. O gal tiesiog nelabai gilinosi į šiuos niuansus. Vis dėlto negalime būti visiškai tikri nė viena versija“, – pastebėjo V. Budreckaitė.

Pristatydama aristokrates rašytojas, V. Budreckaitė kalbėjo apie Oną Radvilaitę-Mostovską (1762?–1833?), kurios knygos Vilniuje leistos 1806–1809 m., Vilniuje gimusią, Paryžiuje gyvenusią ir rašiusią Alix de Choiseul-Gouffier (1832–1915), kurios darbai Lietuvoje neretai priskiriami S. Tyzenhauzaitei. Paskaitoje V. Budreckaitė trumpai aptarė ir dar kelias XIX a. rašytojas iš aristokratijos sluoksnio.

Šį Nacionalinėje bibliotekoje saugomą pirmojo leidimo A. Duma romaną „Fechtavimo mokytojas“ galite apžiūrėti iki rugsėjo 20 d. Valstybingumo erdvėje, II a. Kviečiame apsilankyti. Plačiau apie parodą ›

Daugiau nuotraukų ›