2020 m. spalio 9 d.

Nacionalinėje bibliotekoje vyko diskusija „Apie politiką be politikos“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko iniciatyvos „Man ne dzin“ organizatorių surengta diskusija apie rinkimus, politiką Lietuvoje ir pasaulyje, jaunimo įsitraukimo į šias veiklas prasmę. Dalyvavo žurnalistas, politikos komentatorius, socialinių tinklų veikėjas Paulius Gritėnas, istorikė, aktyvi visuomenininkė Luka Sinevičienė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas. Pokalbį moderavo Jaunimo reikalų tarybos narys Klaudijus Melys.

„Įžengiant į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką kažko trūko – paties Mažvydo, skulptūra paslėpta nuo lankytojų akių. Iniciatyva „Man ne dzin“ šiuo rinkiminiu laikotarpiu irgi kalba apie tai, kad kažko trūksta – jūsų balso, ir šios diskusijos skatina balsuoti, būti aktyviais Lietuvos Respublikos piliečiais“, – kalbėjo K. Melys.

Dalyviai, svarstydami apie tai, ko trūksta politikoje, kad visuomenė būtų arčiau politinės santvarkos, pastebėjo, kad labai sunku patraukti žmones klausyti politikų. „Dauguma jų kalba technokratinėmis frazėmis arba abstrakčiai, todėl pameta pamatinius klausimus. Politika praranda turinį ir esmę, neatliepia žmonių jausenos, tvyrančios įtampos ir visuomenės problemų. Daug diskusijų apie ekonominius, socialinius rodiklius, pašalpų didėjimą – tai svarbu, bet politika yra daugiau“, – pažymėjo P. Gritėnas.

K. Melys teigė, kad Lietuvoje daug neigiamo požiūrio į politikus ir politiką bendrąja prasme. L. Sinevičienės nuomone, parlamente žmonės mato savo paties atspindį. „Žmonės pyksta ant tų, kuriuos patys išrenka ir kurie jiems atstovauja. Esu pati susidūrusi su tuo, kad politikai bando pataikauti ir sako tai, ką žmonės nori girdėti. Aš, kaip rinkėja, apie problemas, kurios man įdomios ir jautrios, negirdžiu, bet užtenka, kad per televiziją išgirsčiau kelis raktinius žodžius: pašalpa, atlyginimas, pensijos ir kita – ir tai suveikia kaip pagrindiniai komunikaciniai dalykai. Manau, kad politikoje trūksta įsigilinimo, noro nepataikauti ir suvokimo, ko visuomenei reikia ir ko ji nori, o ne tiesiog užkaišyti skyles“, – kalbėjo L. Sinevičienė.

Šiuo metu socialinėje erdvėje ir kitose medijose galima pastebėti bandymų į politikos dialogą patraukti jauną žmogų, bet kartais jie gana juokingi. „Statistika rodo, kad kiekvienais metais vis daugiau jaunų rinkėjų susiburia prie balsadėžių, tai vienas pagrindinių požymių, kad politikai turi rūpintis ir jaunais žmonėmis. Nors socialinėje erdvėje ir matome žinutes, kurios skirtos jaunimui, niekada nebuvo specializuotų laidų jaunimo reikalams aptarti, bet šis požiūris keičiasi ir pagaliau ieškoma dialogo su jaunimu“, – pažymėjo L. K. Vaičiakas.

Diskusijos dalyviai taip pat pastebėjo, kad politikos pokytis ir jaunų žmonių pilietiškumo skatinimas turi prasidėti jau mokykloje. Tai padėtų išspręsti daug problemų ateityje.

Daugiau nuotraukų ›