Juozo Baltušio „Vietoj dienoraščio“ tomai parašyti ilgam skaitymui. Todėl kiekviena išsami šio veikalo apžvalga patraukia dėmesį ir kelia diskusijas. Tomas Venclova šiemet „Santaros-Šviesos“ suvažiavime nuodugniai aptarė J. Baltušio prisiminimus. Jo sudėti akcentai — atskaitos taškas Nacionalinės bibliotekos ekspertų – Gino Dabašinsko ir Arūno Brazausko – svarstymams.
G. Dabašinskas pabrėžia, kad dabar gana dėkingas laikas diskutuoti apie J. Baltušį, nes jo veiklos vertinimai greitai vėl nusistovės ir liks keli autoritetingi nuomonės apie šį rašytoją reiškėjai. Tas pats laukia ir Petro Cvirkos, Salomėjos Nėries paveldo. Antai Alfonsas Nyka-Niliūnas (1919–2015) kadaise sakė, kad tauta, kuri J. Baltušį laiko didžiu rašytoju, nėra verta nepriklausomybės.
T. Venclova pateikė ilgą J. Baltušio vertinimų sąrašą, apibūdinęs jį kaip lietuvių nacionalizmo veidrodį, disidentą sistemos viduje (Aleksandro Štromo ištarmė; tiesa, jis buvo disidentas tik dienoraščiuose). T. Venclova taip pat pabrėžė, kad J. Baltušis netapo tokiu pasipriešinimo sistemai simboliu kaip sovietų akademikas Andrejus Sacharovas (1921–1989). G. Dabašinsko nuomone, T. Venclova yra unikalaus kritinio žvilgsnio vertintojas. Jo požiūris nėra labai būdingas dabarties Lietuvai, nors tokį požiūrį čia bandyta įsisavinti.
Anot G. Dabašinsko, tais laikais, kai J. Baltušis rašė dienoraštį, tikrai nebuvo aišku, ar sovietinė santvarka kada nors žlugs. Tad ir dienoraščių skaitytoją autoriui buvo sunku įsivaizduoti. Tačiau dienoraščiai parašyti neabejotinai rūpinantis skaitytoju — kad šiam būtų aiškios visos aprašomų įvykių aplinkybės.
Pokalbyje A. Brazauskas atkreipia dėmesį ir į asmeninio santykio su J. Baltušio kūryba svarbą. Jis prisimena šiam rašytojui skirtas pamokas sovietinėje vidurinėje mokykloje, tačiau pripažįsta, kad tik visai neseniai ėmė domėtis jo kūryba. Eksperto nuomone, jeigu J. Baltušis patinka kam nors kaip rašytojas, kitų išsakyti jo veiklos vertinimai nėra labai svarbūs.
Kviečiame žiūrėti visą pokalbį apie J. Baltušio dienoraščius.