Kviečiame susipažinti su solidžia knyga krašto pažinimui „Nemuno delta: penkių šimtmečių akimirka“. Leidinyje gausu kartografijos šaltinių, dokumentų, žemėlapių, fotografijų, išsamiai aprašyta pagrindinės Lietuvos upės Nemuno delta. Knygą rasite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaitykloje.
Šis solidus leidinys – Rusnės krašto kolekcionieriaus, istoriko, fotokorespondento, kultūros paveldo eksperto, ICOMOS nario, knygų leidėjo Kęstučio Demerecko trisdešimties metų kruopščių tyrinėjimų rezultatas. Daugiau nei 512 puslapių knygą išleido leidykla „Libra Memelensis“. Leidinyje aptariama Nemuno vardo kilmė, Nemuno deltos raida per pastaruosius penkis šimtus metų, esamų ir buvusių miestelių, kaimų, gyvenviečių likimas. Atskleistas Nemuno deltos etninių gyventojų lietuvių gyvenimas.
Įspūdingiausia knygoje yra kartografinių šaltinių dalis. Surasti ir sudėti įvairaus pobūdžio ir senumo žemėlapiai ar jų fragmentai yra tikras lobis su užfiksuotais hidronimais (vandenvardžiais) ir vietovardžiais. Žemėlapiai pateikti su nuorodomis į saugojimo vietas: iš asmeninių autoriaus Kęstučio Demerecko, Mato Veličkos rinkinių, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Berlyno valstybinės bibliotekos, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos, Prūsijos kultūros paveldo slaptojo valstybės archyvo, Švedijos karo archyvo, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus ir kt.
Ne tik puošia, bet ir yra labai informatyvios kiekvieną skyrių iliustruojančios gausios (daugiausia paties autoriaus) fotografijos. Jos atskleidžia tikrąjį gyvenimą Nemuno deltoje.
Knygos pabaigoje pateikiama detali Nemuno deltos chronologija: datos ir įvykiai, atskirai chronologiškai išskirti pylimai, kanalai, žemės drebėjimai, tiltai, keliai. Publikuojami naudotos literatūros ir kartografijos šaltinių sąrašai, santraukos vokiečių ir anglų kalbomis.
Lituanistikos skaitykloje (III a., 335 kab.) rasite ir kitų leidinių krašto pažinimui, tarp jų daugiatomę knygų seriją „Lietuvos valsčiai“ apie Lietuvos miestus, miestelius, kaimus, jų apylinkes, istoriją nuo seniausių laikų iki dabartinių, žymius žmones, papročius, tarmes, šnektas ir kt. Ją rašo dideli autorių kolektyvai – žinomi Lietuvos istorikai, etnologai, tautosakininkai, kalbininkai, sociologai, geologai, geografai, kraštotyrininkai ir kt. Šios serijos el. knygas rasite portale www.ibiblioteka.lt.
Kraštotyra – tai išsamus ar teminis šalies, regiono ar gyvenvietės tyrimas visuomenės jėgomis. Kraštotyra, kaip pagalbinė istorijos tyrimų šaka yra etnologijos ir kultūrinės antropologijos dalis, daugiausia apima tam tikros vietovės, regiono gamtos ir socialinių reiškinių tyrimą ir yra svarbi mokslui, kultūrai, švietimui.
Kraštotyrinio darbo pradžia Lietuvoje laikomas 1812 m. įkurtas pirmas kraštotyros muziejus Baubliai (įkūrėjas D. Poška).
1918–1940 metai buvo svarbiausias kraštotyrinio judėjimo etapas. Įsikūrė ir šiandien veikiantys krašto muziejai ir draugijos. 1934–1940, 1941–1943 m. buvo leistas žurnalas „Gimtasai kraštas“, atnaujintas 2008 metais. 1961-aisiais, sovietų okupacijos metais, įkurta LSSR kraštotyros draugija, į ją įsijungė anksčiau veikusios regioninės draugijos, 1965–1989 m. veikė Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. Buvo organizuojamos ekspedicijos, rengiamos monografijos. Kraštotyrinė medžiaga skelbta leidinyje „Kraštotyra“ (išleistos 25 knygos). Atgavus nepriklausomybę, nuo 1989 m. veikia Lietuvos kraštotyros draugija. 1990 m. priimta ir atnaujinta nauja darbo programa ir įstatai. Draugijos veikla plėtojama įvairiose švietimo ir kultūros įstaigose, rengiamos kompleksinės ekspedicijos į lietuvių etnines žemes. 1992 m. buvo pradėtas leisti žurnalas „Mūsų kraštas“. Leidykla „Versmės“ leidžia knygų seriją „Lietuvos valsčiai“ (2020 m. išleista 39-oji monografija). Tęsiami kiti kraštotyriniai darbai.
Bibliotekoms svarbu įvairių išteklių, susijusių su kraštu, jo žmonėmis kaupimas ir saugojimas, publikuotos informacijos paieška ir sklaida.
Kviečiame užsukti.