2020 m. lapkričio 4 d.

Pristatytos šių metų akcijoje „Metų knygos rinkimai“ nominuotos poezijos knygos

Lapkričio 3 d., antradienį, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytos penkios šių metų akcijos „Metų knygos rinkimai“ poezijos kategorijoje nominuotos knygos: Tomo S. Butkaus „Ežero žemė“ („Vario burnos“), Aido Marčėno „Ir“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Enrikos Striogaitės „Žmonės“ („Naujasis lankas“), Ievos Toleikytės „Raudonas slidus rūmas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir Rimo Užgirio „Tarp“ („Kauko laiptai“). Pristatyme dalyvavo poetai T. S. Butkus, E. Striogaitė ir I. Toleikytė. Renginį vedė literatūros tyrinėtoja ir kritikė dr. Virginija Cibarauskė.

Renginyje nedalyvavusių poetų knygas trumpai pristačiusi V. Cibarauskė pabrėžė, kad R. Užgirio knyga yra naujas reiškinys akcijoje „Metų knygos rinkimai“. Eilėraščių rinkinys yra angliškai kuriančio JAV lietuvio eilių vertimas į lietuvių kalbą (vertėjai Marius Burokas, Dominykas Norkūnas, Edgaras Platelis). A. Marčėno naujausią poezijos knygą literatūros kritikė pavadino „marčėniška“ – joje nerasime naujovių, poeto gerbėjai nesunkiai atpažins vieno populiariausių šiandienos poetų braižą.

Pasak V. Cibarauskės, T. S. Butkaus avangardo, tarpdisciplininiam žanrui priskirtina knyga, panašiai kaip ir R. Užgirio eilės, yra poezija tarp. T. S. Butkaus atveju, tai poezija tarp vaizdo ir garso. Paprašytas pakomentuoti savo įspūdingos apimties ir vizualinio apipavidalinimo knygos pavadinimą, poetas sakė, kad frazė „ežero žemė“ nusako tam tikrą jo būseną. Pasak autoriaus, svarbiausi knygos dėmenys yra šviesioji ir tamsioji pusės, kurios nėra vien tik juoda ir balta. Jo atveju, ežero žemė yra pliuso ir minuso susijungimas į viena. „Tai mano vidinė transformacija, – sakė poetas. – Knygą dėlioju kaip romaną su siužetu.“

Šiais metais Jaunojo jotvingio premiją pelniusios I. Toleikytės knygą „Raudonas slidus rūmas“ pavadinusi sėkmingu debiutu, V. Cibarauskė pabrėžė, kad poetės poezijai būdingas sensualus pasaulio pajutimas, gotikinė atmosfera. Knyga išsiskiria ir ekologijos aspektais. Tokios poezijos, anot V. Cibarauskės, lietuvių literatūroje ypač trūksta. I. Toleikytė sakė, kad, kurdama šias eiles, nenorėjusi pamokslauti. Jai buvo įdomu ekologines problemas pateikti ne kaip problemas, o pažvelgti į jas pasitelkus vaizduotę.

E. Striogaitės knygą V. Cibarauskė pavadino poetiniu realizmu, kur poetinė kalba yra artima kasdienei šnekamajai kalbai, tiesa, toks įspūdis apgaulingas – visi šios knygos tekstai yra išbaigti ir nugludinti. Pasak E. Striogaitės, ji šios knygos neketino išleisti, jos neturėjo būti, bet, kaip gyvenime nutinka, kartais eilėraščiai yra stipresni už žmogų. „Mano poezija paprasta kaip trys kapeikos, bet ji yra tam tikro literatūros lygio, – sakė poetė. – Tai nėra dokumentika, tai –literatūra.“

Kviečiame žiūrėti susitikimo su poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais vaizdo įrašą.