2020 m. lapkričio 5 d.

Diskusija apie romų kalbą Lietuvoje ir Europoje

Tarptautinės romų kalbos dienos išvakarėse vyko nuotolinė diskusija apie romų kalbą Lietuvoje ir Europoje. Diskusijoje dalyvavo antropologė Aušra Simoniukštytė, menininkas ir romų aktyvistas Gopalas Michailovskis, sanskritologas Vytis Vidūnas. Pokalbį moderavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Sekdami Austrijos, Lietuvos, Moldovos, Rumunijos ir Ukrainos romų gyvenimą, diskusijos dalyviai iš arti pažvelgė (ir įsiklausė) į romų kalbos ypatumus, aptarė, kaip kalba tampa kovos su asimiliacija ir diskriminacija priemone, kaip romai stengiasi išlaikyti, perduoti ir įprasminti savo kalbą daugiakultūrėje Europoje. Diskusijoje taip pat analizuota, kokie romų kalbos dialektai gyvuoja Lietuvoje, koks jų tarpusavio kultūrinis ryšys, santykis su lietuvių ir užsienio kalbomis, su kokiais iššūkiais šiomis dienomis susiduria romų kalba ir kultūra, aptartas inovatyvių metodų naudojimas kalbos mokymosi procese.

Diskusijos pradžioje lingvistikos profesorė J. Zabarskaitė iškėlė mintį, kad nūdienos visuomenė apie romų kalbą žino labai mažai, o dar mažiau apie jos dialektus, tam tikrus pačios kalbos kultūrinius skirtumus, nors ji yra artimiausia Europoje sanskrito giminaitė. Pasak mokslininkės, romų kalba, kaip ir lietuvių, yra patyrusi labai rimtų persekiojimų, draudimų. Nepaisant to, romų kalba išplitusi visoje Europoje ir kaip diasporos, keliautojų kalba yra pasiėmusi daug skirtingų bruožų iš skirtingų kalbų.

Diskusijoje analizuotas romų kalbos dialektų įvairovės ir skirtybių klausimas, svarstyta, kaip galima skatinti jos vartojimą, aptartas šios kalbos santykis su lietuvių kalba. Menininkas G. Michailovskis svarstė, kad šiuo metu romų kalbos vartojimas Lietuvoje pasiekęs kritinę ribą, o romų bendruomenė Lietuvoje vis mažėja. Pasak jo, romų kalba Lietuvoje atsidūrusi prie didelio asimiliacijos slenksčio. G. Michailovskio teigimu, kitose pasaulio šalyse gyvuojantys romų kalbos dialektai įsileidžia mažiau skolinių. Nors kyla daug grėsmių, romų kalba gyvuoja daugybę amžių ir svarbu kalbėti apie jos išsaugojimą, puoselėjimą. „Romų tauta rašytiniuose šaltiniuose nuo pačios Senovės Persijos laikų buvo persekiojama, romai neturėjo laisvos valios rinktis, būti laisvais gyventojais, bet iki šios dienos mes išsaugojome savo kalbą“, – kalbėjo G. Michailovskis.

Diskusijoje paliestas sudėtingas romų kultūros, kalbos ir tautos stigmatizavimo klausimas. Pasak antropologės A. Simoniukštytės, romų kultūra ir kalba turėtų būti vertinami kaip kultūrinis paveldas ir turtas. Nepaisant to, neigiamos nuostatos romų bendruomenės atžvilgiu vis dar vyrauja ir jos lėtai keičiasi į geresnę pusę. „Romų kalba ir kultūra yra stigmatizuojama. Prieš romus nemažai patyčių yra ir mokyklose. Galima net išgirsti pasakymų, kad romai neturi kultūros, romų kalba yra žargonas. Romų vaikai internalizuoja tokį požiūrį į save, todėl krenta jų savivertė“, – mintimis dalijosi A. Simoniukštytė.

Pasak antropologės, pokyčių būtų galima pradėti siekti jau nuo mokyklos suolo. „Jeigu norėtume įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, jo turinyje turėtų atsirasti romų kalba. Per ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą vaikai turėtų būti išmokomi romų kalba pasakyti „laba diena“. Vaikai turėtų susipažinti su kultūrine įvairove, romų kalba kaip su paveldu“, – svarstė A. Simoniukštytė.

Sanskritologas V. Vidūnas aptarė pirmus romų kalbos paminėjimus rašytiniuose šaltiniuose, romų tautos kelionę iš Šiaurės Vakarų Indijos į Europą, romų bendruomenės įsikūrimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mokslininkas taip pat akcentavo gilias istorines romų kalbos šaknis, sąsajas su sanskrito kalba. „Indoarijų kalbos yra kalbos, kurioms priklauso tiek sanskritas, tiek mielų kaimynų romų kalba – ir būtent tuo romų ir sanskrito kalbos susijusios su seniausių indoarijų kalbų sluoksniu“, – romų kalbos išskirtinumą pabrėžė V. Vidūnas.

Visą diskusiją pamatyti galima vaizdo įraše.

Diskusiją organizavo Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus inicijuotas Kalbos klubas, Romų visuomenės centras, Kirtimų kultūros centras, Multikultūrinis neformalaus ugdymo centras „Padėk pritapti“.