Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2021 m. vasario 15 d.

Nacionalinė biblioteka kviečia kartu minėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

Vasario 16-ąją švenčiame Lietuvos gimtadienį. Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metais – tai milžiniškas mūsų šalies laimėjimas, kuriuo šiandien galime didžiuotis.

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kviečiame žiūrėti „Kalbos klubo“ pokalbį apie Lietuvos vardo kilmę ir paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ laidą apie Lietuvos partizanų valstybę ir partizano Juozo Albino Lukšos vaidmenį. Tiesa, šią dieną gimtadienį švenčia ne tik Lietuva, bet ir Nacionalinės bibliotekos kūrybinės dirbtuvės PATS SAU – mažuosius ir jų tėvelius kviečiame prisijungti prie tiesioginės transliacijos ir paminėti dirbtuvių bei Lietuvos gimtadienį meistraujant ir konstruojant. Daugiau galite sužinoti Nacionalinės bibliotekos svetainėje.

Nuo seno skamba Lietuvos vardas

Vasario 16-osios proga „Kalbos klube“ kalbame apie Lietuvą. Jei paklaustume atsitiktinio praeivio, vargu, ar jis atsakytų, kokia yra Lietuvos vardo kilmė. Ir labai kaltinti jo nereikėtų. Dėl Lietuvos vardo kilmės ginčijamasi iki šiol.

Ankstyviausias Lietuvos vardo įrašas – Lituae – užfiksuotas Kvedlinburgo analuose prieš daugiau kaip tūkstantį metų. Nuo tada įvairiakalbiuose istoriniuose šaltiniuose yra trys Lietuvos vardo atmainos: su šaknimis liet- (lietuvių), lit- (slavų) ir leit- (latvių). Lietuvių šaknį liet- rodo vokiečių Lettowen ir lotynų Lethovia. Slavų tradicijos formos Литъва, Литва vėliau įsigalėjo taip pat vokiškuose ir lotyniškuose šaltiniuose – Litauen, Lituania, o per juos atėjo į anglų kalbą – Lithuania. Latvių forma su dvibalsiu ei, garsaus latvių kalbininko J. Endzelīno nuomone, gauta iš kuršių. Visų trijų atmainų (su ie, i, ei) pirminis šaltinis – lietuvių forma Lietuva. Dėl jos kilmės ginčai kyla iki šiol.

Lietuvių kilmės iš romėnų teorijos šalininkai J. Dlugošas, M. Strijkovskis žodį Lietuva kildino iš žodžio L’Italia. Vėliau Lietuvos vardą imta sieti su lotynų kalbos žodžiu lītus „jūros krantas“. Vardas Lietuva sietas ir su keltų kalba. Liaudies etimologija Lietuvą siejo su lietumi, šalimi, kur lyja. Arčiausiai tiesos yra Lietuvos vardo kilmės ieškoti pačioje Lietuvoje, jos leksikoje ir onomastikoje, kitaip sakant, upeliukuose. Bet ir čia mokslininkų nuomonės išsiskyrė, todėl turime dvi lietuviškas Lietuvos vardo etimologijas.

Su kalbininku, VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentu dr. Antanu Smetona profesorė Jolanta Zabarskaitė kalbėsis apie Lietuvos vardo etimologiją, jos mokslinius ir kultūrinius kontekstus.

Pokalbis apie Lietuvos partizanų valstybę

Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras kviečia pasiklausyti penktojo ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pokalbio apie Lietuvos partizanų valstybę ir partizano Juozo Albino Lukšos vaidmenį. Istorikė dr. Aistė Petrauskienė kartu su Konstitucinio Teismo pirmininku prof. dr. Dainiumi Žalimu sugįžta prie pamatinės valstybingumo temos. Pašnekovai kelia klausimus ir ieško atsakymų kalbėdami apie teisinį Lietuvos statusą okupacijos metais, partizanų siekį veikti pogrindžio valstybėje, aptaria Juozo Albino Lukšos vaidmenį ir jam suteiktus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įgaliojimus atstovauti užsienyje.

1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos posėdyje priimta Deklaracija, kuria sovietinės okupacijos sąlygomis LLKS Taryba buvo paskelbta aukščiausiu tautos politiniu organu, vadovaujančiu politinei ir karinei kovai už laisvę. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Pokalbyje svarstoma, kokią vietą ši Deklaracija užima Lietuvos teisės sistemoje, kaip vertintinas partizanų siekis veikti pogrindžio valstybėje, kokia yra Konstitucinio Teismo pozicija partizaninio karo vertinimo klausimu, kaip derėtų vertinti partizanų vykdytus karo lauko teismus.

Pasak prof. dr. D. Žalimo, partizanų pajėgos vertinamos kaip savanoriškosios Lietuvos Respublikos ginkluotosios pajėgos, valstybinės ginkluotosios pajėgos. Partizaninis karas – tai tarptautinis ginkluotas konfliktas tarp dviejų valstybių.

Prof. dr. D. Žalimas taip pat teigia, kad LLKS Taryba vertintina kaip kariaujančios valstybės Vyriausybė. Konstitucinės teisės požiūriu, tai buvo aukščiausia tautai atstovaujanti institucija. Konstitucinio Teismo pirmininkas atkreipia dėmesį, kad 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 kovo 11 d. Aktai, ir LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija, 1992-aisiais priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu, yra ikikonstituciniai ir net virškonstitucinio pobūdžio aktai – Konstitucija iš jų kyla ir šių aktų paneigti negali. Pasak jo, 1949 m. vasario 19 d. priimta Deklaracija vertintina kaip vakarietiškos geopolitinės orientacijos dokumentas, kuriame apibrėžtos ir parlamentarizmo idėjos.

Minint vieno garsiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir žūties 70-ąsias žūties metines, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą 2021 metus paskelbti partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais. Istorikė dr. A. Petrauskienė atkreipia dėmesį į išskirtinį Juozo Albino Lukšos vaidmenį partizaninio karo metais: jo veiklą atstovaujant Lietuvai užsienyje ir informuojant užsienio valstybes apie padėtį Lietuvoje, išskirtinius Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio ir LLKS jam suteiktus įgaliojimus.