Telefonas Klaustukas Sitemap
Naujienos iliustracija 2021 m. kovo 16 d.

Knygnešiui Jurgiui Bieliniui – 175

Kovo 16-oji – Knygnešio diena. Ši diena kasmet minima per knygnešių „tėvo“, publicisto, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbio Jurgio Bielinio gimtadienį, kurio asmenybė mums asocijuojasi su uždraustos spaudos platinimu, pasiaukojimu, ryžtu ir drąsa.

Jurgis Bielinis gimė prieš 175 metus – 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose (dab. Biržų r.). 1872 m. Rygoje baigė pradžios mokyklą, o nuo 1873-iųjų pradėjo knygnešio veiklą. Tapo vyskupo Motiejaus Valančiaus ir kunigo Johano Zabermano ryšininku, Vilniuje ėmė ir platino knygas iš Zavadskių spaustuvės. J. Bielinis mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. 1885 m. kartu su Kaziu Ūdra įkūrė Garšvių draugiją – vieną iš didžiausių knygnešių draugijų Lietuvoje, veikusių iki 1895 metų. Nuo 1890 m. dėl persekiojimų namuose beveik negyveno, o Rusijos valdžiai likvidavus  draugiją, spaudą ėmė platinti vienas. J. Bielinis draudžiamą lietuvišką spaudą platino 32 metus, išugdė knygnešių ir švietėjų, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė spaudos platinimo tinklą. Į Latgalą gabendavo draudžiamą katalikų spaudą ir elementorius lotyniškais rašmenimis.

J. Bielinis bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“, „Vienybė lietuvninkų“, vėliau – „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Spaudoje pasirašinėjo Bieliako, Ministerio, Barzdylos, Juozapo Baltojo Erelio, J. B. Erelio, Jurgio ir kt. slapyvardžiais. Kėlė Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Pats knygnešys rengė ir leido neperiodinį laikraštį „Baltasis erelis“. Tai pirmasis Lietuvoje spaudos draudimo metų nelegalus lietuviškas laikraštis kaimui. Pirmąjį 300 egzempliorių numerį 1897 m. rankine spausdinimo mašina Joniškėlio apylinkėje išspausdino S. Pavilonis, o antrasis ir trečiasis numeriai buvo išleisti 1911–1912 m. Tilžėje.

Virtualiame kultūros paveldo portale epaveldas.lt galite susipažinti su Jurgio Bielinio parašytais ir atspausdintais leidiniais politiniais, ekonominiais ir socialiniais klausimais. Tai –atsišaukimai ir knygelės, kuriose jis rašė apie žemės reformą, kritikavo visuomenės veikėjus, nesirūpinančius valstiečių reikalais, tikėjo lietuvių vienybe.

Caro žandarams ir pasienio sargybiniams J. Bielinis buvo įkliuvęs penkis kartus. Už jo sugavimą valdžia buvo skyrusi didelę premiją. Apie knygnešį ir jo apsukrumą sklido legendos. Kartą jį važiuojantį užklupo rusų žandaras. Pasprukti nebuvo galima, teko rizikuoti. J. Bielinis viena ranka iš kišenės išsitraukė pluoštą pinigų, o kita atkišo revolverį ir liepė žandarui rinktis: pinigai ar gyvybė. Žandaras ilgai negalvodamas pasirinko pinigus… Šią ir dar daugelį kitų istorijų apie J. Bielinio gyvenimą ir darbus galima paskaityti portale epaveldas.lt  A. Šliko 1931 m. parašytoje knygelėje „Ūkininko skaitymai. Kaip lietuvis knygnešys kovojo su caro galybe“.

Savo gyvenimo šūkiu J. Bielinis laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis.“ Knygnešys mirė 1918 m., pėsčiomis eidamas į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu.

Jurgio Bielinio gyvenimas ir veikla aprašyti spaudoje, atsiminimuose, grožinės literatūros kūriniuose, enciklopedijose.

Informacijos apie lietuviškos spaudos draudimą 1864–1904 metais, knygnešystę, Lietuvos knygnešius galite rasti portale ibiblioteka.lt. O kultūros paveldo portale epaveldas.lt spaudos draudimo laikotarpio (1864–1904 m.) leidinių sąraše rasite 1115 suskaitmenintų darbų.

Šaltiniai: