2021 m. birželio 23 d.

Ilgiausios dienos šventė. Joninės arba Rasos

Ilgiausios dienos šventė – Joninės – turi labai senas tradicijas. Rašytiniuose šaltiniuose jos pirmą paminėtos XIV a. Yra duomenų, kad senovės lietuviai vietoj šiandieninių Joninių šventė Rasos šventę. Ilgiausios dienos šventė buvo pradedama švęsti tada, kai dienos pradėdavo sparčiai ilgėti.

Žemdirbiai savo apeigose ypatingą dėmesį skyrė vandeniui, kaip turinčiam galią ne tik apvaisinti žemę, bet ir suteikti jai jėgos duoti vaisių. Toks tikėjimas išplaukė iš žemdirbio stebėjimo. Rasos šventės apeigos, burtai, magiški veiksmai buvo atliekami prie vandens arba su vandeniu. Buvo garbinama Rasa, kuri buvo vaizduojama tarsi antgamtinė būtybė, susijusi ir su žmogaus sveikata, ir su asmenine laime. Visuose papročiuose atsispindi senovės žmonių filosofija, artimas žmogaus ryšys su gamta. Rasa gali atgaivinti ne tik augaliją, bet ir žmogų, o Joninių rytą rasa atgaivindavo ir gyvulius, ir augaliją.

Rasos šventė buvo ir vainikų pynimo šventė. Jaunimas pindavo vainikus iš paparčių, prie jų pritaisydavo žvakutes ir jas uždegę leisdavo į upelį. Jei vaikino ir merginos vainikai plaukdavo greta, jie tikėjosi tais metais susituokti.

Rasos šventės vidurnaktį pražysta papartis, bet jo žiedą sunku nuskinti, nes jis žydi tik vieną akimirką ir jį saugo baidyklės. Žmogus, atradęs paparčio žiedą, tapdavo viską žinantis, viską matantis. Buvo garbinama ir Saulė. Šventė baigdavosi prie laužo. Ši šventė buvo kupina simbolikos, magijos, dievų kulto, įvairių tikėjimų ir burtų.

Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai ir tradicijos išliko – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir pan.

Jūsų dėmesiui pristatome keletą leidinių Joninių tema iš portalo epaveldas.lt.

Virtualus kultūros paveldo portalas yra milžiniškas skaitmeninis lobynas, užtikrinantis greitą ir patogią prieigą prie tūkstančių knygų, laikraščių ir kitų leidinių.

• Bronius Murinas. Papartis. 1978
• Labai brangus draugai! Tai kvietimas į Joninių šventę. Kviečiama atvykti birželio 24 d. į Bitėnus „dėl apvaiksziojimo tikrai lietuviszkos Joninių szventes“.
• Eilėraščiai : Joninės / J. Marcinkevičius
• Saulėtekio rasos / [red.] Beržanskis.
  „Tai, Dievuli! Papartyne
  Žiburys skaistus.
  Žydi žiedas. Ir nuskyniau.
  Ak, laimužė bus.“
  Posmelis Joninių proga iš eilėraščio „Paparčio žiedas“. Visą eilėraštį skaitykite „Saulėtekio rasos“, 1928, Nr. 2–3, p. 26–29.
• Paparčio žiedas / Butkų Juzė. 1923 m. pasirodė Butkų Juzės (tik. Juozas Butkus) poezijos rinkinys „Paparčio žiedas“.
  „Tuo metu, kai sidabro liepsna dega sodo medžiai;
  Kai žaltvykslės daržely sustoja;
  Kai saulė abejoja,
  Ar į žemę, ar į dangų siųsti savo spindulius, –
  Tuo tai metu peržengi trobelės slenkstį –
  Ir atsiveria kelias į Paparčio žiedą.“
• Joninės / G. Sudermann. – 1912. – 143 p. Dramoje „Joninės“ autorius atskleidžia ryšio su Tėvyne praradusio žmogaus likimo dramatizmą. Veikėjai kalba apie archajiškus jausmus, nuslopintas aistras, mėgina įvardyti, ką reiškia Joninių ugnis.

Smagios Joninių šventės!