2021 m. lapkričio 19 d.

„Expo 2020“ dalyvius pasitinka ir Kristijonas Donelaitis

Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykstančioje pasaulinėje parodoje „Expo 2020“ ryškiu akcentu tapo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prisistatymas. Pirmą kartą šalies istorijoje tokiame renginyje nacionalinei rašytinei kultūrai atstovauja atminties institucija.

Ji su partneriais Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Vilniaus dailės akademija, Nacionaline kultūrinių-kūrybinių industrijų asociacija, šiuolaikinių interaktyvių technologijų įmone „HoPro“ ir kūrybine grupe „Orse“ pristato lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) garsiausią kūrinį „Metai“. Ši poema dar 1977 m. buvo įrašyta į UNESCO sudarytą Europos literatūros šedevrų sąrašą, yra išversta į 18 kalbų (anglų, armėnų, baltarusių, čekų, esperanto, olandų, graikų, gruzinų, ispanų, italų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, švedų, vokiečių, vengrų, ukrainiečių), o fragmentai – į jidiš, estų, japonų, lotynų, sorbų kalbas. Nacionalinė biblioteka savo fonduose yra sukaupusi visus „Metų“ vertimus.

Specialiai šiai parodai sukurtame inovatyviame pasakojime lietuvių literatūros klasikas, gretinamas su garsiuoju Antikos Homeru, į parodos lankytojus prabyla lietuvių, anglų, prancūzų, japonų, graikų, vokiečių, ispanų, italų, arabų kalbomis. Taip Nacionalinė biblioteka ne tik atskleidžia neribotas lietuvių literatūros sklaidos galimybes, bet ir pademonstruoja savo kaip nacionalinės kultūros institucijos misiją aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, siekti jį integruoti į pasaulio kultūrinį kontekstą. Susidomėjimą Nacionalinės bibliotekos projektu liudija ir lankytojai, besibūriuojantys parodos erdvėje prie Donelaičio kūrinį pristatančio stendo, ir palankūs jų įspūdžiai bei vertinimai. Visa tai itin svarbu ir vertintina kaip valstybės kultūrinio kapitalo didinimas tvirtinant šalies, jos bendruomenės narių pozicijas socialiniame lauke, sukuriant galimybes būti geriau matomiems, atpažįstamiems, sudaro pagrindą tarpkultūrinei komunikacijai, kultūrinei diplomatijai plėtoti.

Žinomas lietuvių poetas ir publicistas, Jeilio universiteto profesorius ir geras Nacionalinės bibliotekos bičiulis Tomas Venclova yra rašęs, jog „nacionalinė kultūra save suvokia tik bendraudama su kitomis kultūromis. Tik jų fone, tarytum panardinta į universalią kultūros aplinką, ji pajunta savo atskirumą, unikalumą, kitaip tariant, pradeda egzistuoti“. Taip galima pristatyti ir naujas pastarųjų metų bibliotekos tarpkultūrinės veiklos kryptis, padedančias mūsų visuomenei pažinti kitų šalių ir dedant pastangas pristatyti lietuvių kultūrą užsienyje.

Paroda „Expo 2020“ veiks iki 2022 metų kovo 31 dienos. Gruodžio 15-ąją jos teminėje savaitėje „Knowledge and Learning“ numatytas Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko pranešimas „Strategic Knowledge management and Digital society Dilemmas“. Jis padės dar labiau plėsti ir stiprinti pažintį su mūsų šalies mokslo ir kultūros inovacijomis, jų taikymo galimybėmis, suteiks naujų tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybių.