2021 m. gruodžio 8 d.

Nacionalinėje bibliotekoje diskutuota apie katalikiško socialinio mokymo tradiciją ir aktualumą šiandien

Minint 150-ąsias palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo ir 130-ąsias enciklikos „Rerum novarum“ paskelbimo metines, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiantis Adolfo Damušio demokratijos studijų centras kartu su Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir tyrimų klasteriu „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ pakvietė visus besidominčiuosius į mokslinę konferenciją „Katalikiškas socialinis mokymas Lietuvoje: istorija ir aktualumas šiandien“.

Konferencijos pranešėjus ir dalyvius sveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro tarybos narė Gintė Damušytė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininkas doc. dr. Liudas Jovaiša ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir tyrimų klasterio „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ vadovė dr. Inga Puidokienė.

Konferencijoje gyvai ir virtualiu būdu dalyvavo tyrėjai iš įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų: Marijampolės kolegijos, Mykolo Romerio, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Darbinę konferencijos dalį pradėjo doc. dr. Sigita Montvilaitė ir dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė pranešimu, skirtu palaimintajam Jurgiui Matulaičiui. Pranešėjos atskleidė pagrindinius palaimintojo gyvenimo faktus, prisidėjimą prie katalikiškojo socialinio mokymo sklaidos Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje.

Katalikiško socialinio mokymo sklaidoje Lietuvos visuomenės ir kultūros kontekste labai svarbus išeivijos dėmuo. Šią tendenciją paliudijo ir tas faktas, kad net trys konferencijoje pristatyti pranešimai buvo susiję su lietuvių išeivija. Dr. Egidijus Balandis pristatė JAV veikusios Lietuvių darbininkų sąjungos veiklą 1915–1923 m. ir sąsajas su katalikiškuoju socialiniu mokymu. Dr. Gediminas Mikelaitis supažindino su išeivijos kunigo marijono Vytauto Bagdonavičiaus gyvenimo faktais ir skleistomis idėjomis, ypač populiarinant Vatikano II susirinkimo nutarimus. Prof. dr. Juozas Skirius savo pranešimu priminė nuo 1961 m. iki šiol veikiančią lietuvių išeivijos labdaros organizaciją „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ ir jos materialinę bei kultūrinę paramą Lietuvos katalikų bažnyčiai ir visai Lietuvos visuomenei atkūrus nepriklausomybę.

Dar viena grupė pranešimų buvo skirta 1936 m. paskelbtai deklaracijai „Į organiškos valstybės kūrimą“. Doc. dr. Algimantas Jankauskas pristatė vieno iš šios deklaracijos signatarų – Prano Dielininkaičio gyvenimo bruožus ir indėlį į Lietuvos visuomeninio gyvenimo raidą, ypač sprendžiant darbininkijai aktualius klausimus. Laurynas Peluritis savo pranešime analizavo 1936 m. paskelbtos deklaracijos evoliuciją iki „pilnutinės demokratijos“ koncepcijos (visu tekstu paskelbtos 1958 m.). Doc. dr. Povilas Aleksandravičius lygino 1936 m. deklaraciją su vienalaikėmis filosofų Henri Bergsono ir Karlo Popperio „atviros visuomenės“ koncepcijomis.

Nors bendrame konferencijos kontekste dominavo istorinė tematika, dr. Dainius Genys savo pranešimu grąžino konferencijos dalyvius ir klausytojus į šiandieną, pristatydamas šiuo metu vykdomą tyrimą apie šeimos svarbą perduodant tikėjimą jaunesniajai kartai.

Konferencijoje pristatyti pranešimai ir diskusijos paliudijo gilią katalikų socialinio mokymo tradiciją Lietuvoje ir diasporoje bei atkreipė dėmesį į šio intelektinio paveldo sklaidos aktualumą, siekiant kurti darnią šiandienos visuomenę.

Renginio nuotraukas rasite čia.