2022 m. liepos 15 d.

Nauji literatūrologiniai ir kultūrologiniai leidiniai Humanitarinių mokslų skaitykloje

Iš istorijos gimsta literatūra, o literatūra paaiškina, išskleidžia istoriją ir gyvenamąją tikrovę. Yra knygų, kurios nepraranda aktualumo bėgant laikui ir sparčiai keičiantis pasauliui. Totalitarizmo ideologija atkakliai tebesiskverbia į realybę – ne tik atviromis, bet ir sumaniai dangstomomis formomis.

Pavergtas protas : esė / Czesław Miłosz ; iš lenkų kalbos vertė Almis Grybauskas. – Vilnius, 2022. – 270 p.

Naujai išleistas Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo „Pavergtas protas“ – legendinė knyga, viena garsiausių XX a. eseistikos knygų, ne tik totalitarizmo tyrimas, bet ir literatūros traktatas, esė apie žmogų, istorijos mechanizmą, kultūrą ir politiką.

Keletas Cz. Miłoszo minčių apie knygą: „Sunku keliomis eilutėmis apibūdinti šią knygą. Joje bandau atvaizduoti, kaip veikia žmogaus mąstymas liaudies demokratijose... Ji yra bandymas aprašyti dialogą su pasisakiu­siais už stalinizmą, taip pat tai dialogas su pačiu savimi. Joje po lygiai stebėjimo ir savistabos.“

Autorius tyrinėja totalitarizmą, remdamasis daugiausia Lenkijos socializmo patirtimi. Skyriuje „Baltai“ ir kitur kalbama apie Lietuvą. Versta iš knygos pirmojo lenkiško leidimo (savilaidos leidykla „Nowa“).

Tiesos ministerija : George’o Orwello 1984-ųjų biografija / Dorian Lynskey ; iš anglų kalbos vertė Laimantas Jonušys. – Vilnius, 2021. – 367 p.

Britų žurnalistas Dorianas Lynskey savo kūrinio pasakojimo ašimi pasirinko romaną apie  totalitarinę sistemą „1984-ieji“ ir jo autorių George’ą Orwellą, o knygos pavadinimui pasitelkė romane minimą Tiesos ministeriją – instituciją, kurios pagrindinė užduotis kurti vienintelės valdančiosios partijos Okeanijoje – angsoco – diktuojamą propagandą.

Knygą į lietuvių kalbą vertęs Laimantas Jonušys pastebi, kad „ši knyga atskleidžia ilgą, permainingą ir spalvingą garsiojo romano gyvavimą per visus dešimtmečius nuo jo pasirodymo, taip pat ir po 1984 metų datos“.

„Tiesos ministerija“ skatina susimąstyti, ar baimintis dėl žmonijos katastrofos reikia lygiai taip pat, kaip ir svajoti apie išsigelbėjimą

Poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova Nacionalinės bibliotekos Humanitarinių mokslų skaityklai padovanojo šią knygą:

Le grand tour : autoportrait de l"Europe par ses écrivains / ouvrage collectif sous la direction d'Olivier Guez. – Paris : B. Grasset, 2022. – 453 p.

Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai proga eseistas Olivier Guezas paprašė dvidešimt septynių rašytojų, po vieną iš kiekvienos valstybės narės, parašyti apie vietas, primenančias ryšį tarp jų šalies ir Europos kultūros ir istorijos. Autoriai priklauso skirtingoms kartoms ir skirtingoms kultūroms. Nepublikuotose istorijose ir naujienose pristatoma šiuolaikinės Europos literatūros panorama, jos rašytojų Europos autoportretas. Kosmopolitinė antologija suskirstyta į septynias dalis, kuriose pagal autoriaus pasirinktą kryptį grupuojamos šalys. Pirmoje dalyje „Pasaka apie tris miestus“ Lietuvą pristato Tomas Venclova: „Kai keliauji per šalį nuo vieno krašto iki kito, nuo Vilniaus rytuose iki Klaipėdos vakaruose per Kauną centre, kerti tris ryškias kultūros zonas. Dvi Lietuvos galūnės skiriasi ne mažiau nei, tarkime, Bretanė ir Provansas, nors atstumas tarp Vilniaus kalvų ir Klaipėdos kopų tesiekia apie tris šimtus kilometrų.“ 

Knygos pabaigoje yra autorių biografinė skiltis. 

The drama of history : Ibsen, Hegel, Nietzsche / Kristin Gjesdal. – New York : Oxford University Press, 2021. – 219 p.

 Henriko Ibseno pjesės jau seniai traukia filosofija besidominčius skaitytojus. Norvegų filosofė Kristin Gjesdal siūlo naują H. Ibseno dramos interpretaciją ir išryškina naujus G. W. F. Hegelio ir F. Nietzsche’ės kūrinių aspektus, ypač jų dramos ir teatro teorijas. Šis tyrimas pabrėžia teatro filosofijos svarbą XIX a. filosofijoje ir parodo, kaip drama veikia kaip meno forma, suteikianti įžvalgų apie žmogaus istoriškumą ir šiuolaikinio gyvenimo sąlygas.

Knygos autorė siekia pagilinti ir aktualizuoti filosofijos ir dramos santykį – ne teigdama, kad filosofija ar drama turėtų turėti pranašumą, bet parodydama, kaip nuolatinis dialogas tarp jų išryškina kiekvieno prasmę ir intelektualinę galią.

Re-storying Mediterranean worlds  : new narratives from Italian cultures to global citizenship / edited by Angela Biancofiore and Clément Barniaudy ; translations from French by Joel Duverne ... [et al.]. – New York, N.Y. [etc.] : Bloomsbury  Academic, 2022. – 210 p.

Šioje knygoje Viduržemio jūros regiono kultūros pristatomos kaip tarpusavyje susiję pasauliai, kurie vystosi, nyksta, atgimsta ir nuolat keičiasi. Šia perspektyva siekiama nutiesti tiltus tarp šiaurinės ir pietinės jūros pakrančių, išplėsti ir pagilinti supratimą apie dabartinę Viduržemio jūros pasaulio evoliuciją kultūros, literatūros, meno ir geopolitiniu lygmenimis.

Knygoje nagrinėjami ir migracijos iš regiono į regioną ir jo viduje klausimai. Išreiškiamas poreikis pereiti nuo migracijos kaip kančios supratimo prie supratimo, kad mobilumas yra neatimama teisė, kurianti naujos globalios pilietybės idėjos pamatus.

Compassion in early modern literature and culture : feeling and practice / edited by Kristine Steenbergh, Katherine Ibbett. – Cambridge : Cambridge University Press, 2021. – 305 p.

Šis rinkinys – tai užuojautos, kaip emocinio reiškinio, naujųjų laikų literatūroje ir kultūroje tyrimas. Remdamiesi naujausiais emocijų istorijos darbais, žymiausi mokslininkai svarsto šio reiškinio ypatumus, parodydami jo sąsajas su įvairiais žanrais. Kanoninių, literatūrinių kūrinių skyriuose nagrinėjami pamokslai, filosofiniai traktatai, tragedijos, komedijos, dramos apie paguodą, atsaką į kančią.

Šias knygas rasite Humanitarinių mokslų skaitykloje (306 kab., III a.).

Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose.