1856 m. kovo 19 d. (pagal senąjį kalendorių – kovo 6 d.) gimė vienas žymiausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios baltistų – kalbininkas, etnologas, literatūros ir kultūros istorikas, bibliografas, tekstologas, archeologas ir muziejininkas, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) steigimo iniciatorių, profesorius, pirmasis Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius Eduardas Volteris.

Gegužės 7 d., šeštadienį, vakarinė Gedimino prospekto dalis buvo daug triukšmingesnė nei paprastai – šalia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos esančiame skvere vyko skaitymai „Paskaityk man, rašytojau!..“ Tai vienas iš akcijos „Lietuva skaito!“ renginių, skirtų visai šeimai. Akcija surengta minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Gegužės 3 dieną buvo surengtas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimo priežiūros grupės posėdis. Posėdžio metu pristatyti ir aptarti pagal projekto programą 2015 metais nuveikti darbai, pasiekti finansiniai rodikliai, patvirtinti projekto 2016 metų veiklos ir biudžeto planai.

Pirmojo Lietuvos nacionalinės bibliotekos (tuo metu – Vilniaus viešosios bibliotekos) direktoriaus prof. Eduardo Volterio (1856–1941) 160-osios gimimo metinės gegužės 5 dieną buvo paminėtos Kaune, šio miesto rotušėje surengtoje tarptautinėje konferencijoje. Pasak atidarymo metu kalbėjusių Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) atstovų, ši konferencija yra graži ir tinkama įžanga į bibliotekos 100 metų sukakčiai skirtų renginių maratoną, prasidedantį 2017 metais.

2016-aisiais, kurie Lietuvoje paskelbti Bibliotekų metais, bibliotekose kaip niekada gausu įvairių edukacinių, terapinių ar meno projektų, skirtų jaunimui. Vienas tokių vykdomas Šilalės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kurioje nuo vasario mėnesio veikia interaktyvi edukacinė-terapinė erdvė jaunimui, o pagrindinė jos paskirtis – sudaryti sąlygas moksleiviams atsipalaiduoti, po pamokų kokybiškiau praleisti laisvalaikį, pamirštant kasdienius rūpesčius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama projektą „Bibliotekos pažangai 2“, įgyvendina iniciatyvą „Atrask vaikystės biblioteką“. Jos tikslas – į bibliotekas pritraukti visuomenei žinomų aktyvių žmonių, galinčių ir norinčių prisidėti prie bibliotekų vykdomų veiklų, priartėti prie vietos bendruomenių ir su jomis pasidalyti savo žiniomis bei patirtimi.

2016-ieji Lietuvoje – Bibliotekų metai. Tęsiame reportažų ciklą, pasakodami apie įdomiausius šalies bibliotekų vykdomus projektus. Ankstesniuose reportažuose rašėme apie robotikos mokyklą Kaišiadorių bibliotekoje, Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje kuriamą trimatį vandens miestą, komiksų dirbtuves Šiaulių miesto bibliotekoje. O šiandien apsilankysime Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios filiale – čia vaikai internetu dalyvauja biblioterapijos žaidime ir taip sprendžia savo socialines ar psichologines problemas.

Gegužės 10 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą (7 a. posėdžių salėje), kuriame dalyvaus rašytojas, poetas, eseistas, sociopolitikos ir sociokultūros apžvalgininkas Arūnas Spraunius, politologas, literatūrologas, poetas, eseistas dr. Rimantas Kmita ir Nacionalinės bibliotekos darbuotojas, dailėtyrininkas dr. Kęstutis Šapoka.

Per Šveicarijos ambasadą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorių prof. dr. Renaldą Gudauską pasiekė šios šalies kultūros fondo „Pro Helvetia“ dovana – Diccono Beweso sudaryta knyga „Around Switzerland in 80 Maps“. Tai – istorinių ir šiuolaikinių žemėlapių bei planų rinkinys, atskleidžiantis Šveicarijos istoriją, teritorijos pokyčius, šios valstybės susisiekimo sistemos raidą, net vaizdą iš kosmoso. 

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje jaunieji skaitytojai buvo kviečiami tapti bibliotekininkais ir sužinoti įdomių dalykų apie darbą bibliotekoje. Norinčiųjų atsirado daugiau, nei buvo tikėtasi, – akcijoje „Bibliotekininko batai“ entuziastingai dalyvavo ir darbo bibliotekoje patirties įgijo per 30 savanorių!

Gegužės 3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Deborah A. McCarthy. Diplomatė susipažino su Nacionalinėje bibliotekoje saugoma judaikos dokumentų kolekcija.

Gegužės 3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko diskusija „Išmani biblioteka – urbi et orbi“, kurios metu buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl Nacionalinės bibliotekos ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo.

Gegužės 7 d. 12 val. šalia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos esančiame skvere (prie paminklo „Žinia“) biblioteka surengs skaitymus „Paskaityk man, rašytojau!..“ Tai vienas iš akcijos „Lietuva skaito!“ renginių, skirtų visai šeimai. 

2016 m. balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje vyko XVI Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Jos tema kartojo Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“.

Bibliotekoje nuo pietų aktyviai čirškia naujai sukurta elektroninė signalizacija, kurią ką tik sukonstravo jaunieji Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos projekto „Atrask save 3D mieste“ dalyviai. Kiekvieną ketvirtadienį šioje bibliotekoje besirenkantys jaunuoliai kompiuterinėmis programomis mokosi projektuoti sumažintą miesto modelį, su savo gatvėmis, mokyklomis, kompiuterizuotais namais ir žaidimų aikštelėmis.

2016-aisiais, Nacionaliniais bibliotekų metais, tęsiame pažintis su naujais Lietuvos bibliotekų globėjais, pasiryžusiais puoselėti, palaikyti bibliotekų veiklą ir skatinti žmones, ypač jaunąją kartą, nepamiršti knygos. Jau antruoju Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Globėju tapo ir savo vardo lentyną pristatė greičiausias Dakaro ralio lietuvis, „General Financing team Pitlane“ komandos narys Benediktas Vanagas.

Balandžio 28–29 dienomis, baigiantis XVI Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, Birštone surengta Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų konferencija „Skaitanti visuomenė: paradigmų kaita XXI amžiuje“. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 30 svečių iš Estijos, Danijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos bei gausus būrys kolegų iš Lietuvos. Šių šalių bibliotekininkų draugijų atstovai taip pat susitiko išvakarėse vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas: dabartis ir perspektyvos“, kurioje pasidalijo atstovavimo savo šalies bibliotekoms patirtimi.

Balandžio 29–30 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vyr. metodininkas tyrėjas dr. Kęstutis Raškauskas dalyvavo Ugdymo plėtotės centro organizuotame lituanistų ir istorikų forume „Kaip atrasti Vasario 16-osios Respubliką mokykloje?“. Jau trečią kartą organizuojamo renginio tikslas − suartinti tyrinėtojų ir mokytojų bendruomenes. Pirmasis šios temos forumas 2014 m. pavasarį vyko Biržų pilyje, antrasis – Burbiškio dvare, o šiemet − Kaune, Maironio gimnazijoje.

Lietuvos kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, spaustuvininkai ir knygynų darbuotojai kviečia ruoštis skaitymo šventei „Lietuva skaito!“ ir gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kartu skaityti lietuvišką knygą.

Taline įvyko trijų valstybių – Lietuvos Latvijos ir Estijos – UNESCO nacionalinių komisijų ir UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinių komitetų atstovų susitikimas, kuriame baigta derinti paraiška UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Tarptautiniam registrui. Jungtinėje paraiškoje „Laiškai iš Sibiro ant beržo tošies“ pristatoma daugiau kaip šimtas 1942–1957 metais tremtinių, sovietinių represijų aukų rašytų laiškų ir kitų dokumentų, atsiųstų iš tremčių vietų į tėvynę. Šie laiškai atskleidžia pasauliui Baltijos šalių ryžtą ir tikėjimą ateitimi, perteikia namų ilgesį ir pastangas saugoti bei puoselėti nacionalines tradicijas.