Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiame knygų ekspozicijų ciklą apie žymias pasaulio filosofes. Antroji ekspozicija skirta prancūzų literatūros klasikei, egzistencializmo filosofei, brandžiausiai feministei, ilgametei egzistencializmo krikštatėvio, Nobelio premijos laureato Jeano Paulio Sartre‘o bendražygei Simone de Beauvoir (1908–1986).
Literatūrinis A. Puškino muziejus organizuoja Lietuvos moksleivių mokslinę konferenciją „Puškinas – 220“, skirtą poeto Aleksandro Puškino 220-osioms gimimo metinėms paminėti. Ji vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Konferencijos pranešimų temos susijusios su A. Puškino gyvenimu ir kūryba, jos reikšme pasaulio literatūrai ir kultūrai.
„Keliaudama po tolimus kraštus, susidūriau su vaikais, dirbančiais keisčiausius darbus. Kartais, užuot ėję į mokyklą, jie pardavinėdavo bandeles gatvėje ar padėdavo tėvams žemės ūkyje. Aš suprantu, kad mūsų šalyje tokia problema reta, tačiau mane domina, su kokiomis kitomis problemomis susiduria Lietuvos vaikai. Ir kaip mes kiekvienas, kaip atsakingas ir brandus pilietis, galime prisidėti prie tų mažų žmonių emocinės ir socialinės terpės gerinimo, stengtis išgirsti jų poreikius ir galiausiai mėginti padėti“, – sako aktorė Jovita Balčiūnaitė ir kviečia į savo fotografijų parodą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vėl kviečia susiburti visus nekomercinio kino gerbėjus ir spalį skirti nepatogioms temoms. „Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, unikalus savo programa ir formatu. Tai socialinis-kultūrinis projektas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas. „Nepatogus kinas“ kiekvienais metais sukuria erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms ir supažindina visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatina būti sąmoningus ir kritiškus. Festivalio metu dvylikoje Lietuvos miestų pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais.
Laidoje „Viena tema“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas žurnalistas Ginas Dabašinskas kalbina menininką Leo Ray.
Knygų mėgėjams vis dar aptarinėjant šių metų Nobelio literatūros premijų skyrimą rašytojams, kviečiame apsilankyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitinių erdvėje ir susipažinti su šios premijos laureatų tekstais iš arčiau. Čia parengta leidinių ekspozicija „Nobelio literatūros premijos laureatų kūryba“. Joje atrasite ne tik šiemet ją laimėjusių Olgos Tokarczuk ir Peterio Handke‘s romanus bei apysakas, bet ir kitų, daugiau ar mažiau žinomų šios prestižinės premijos laureatų darbus.
Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“ leidykla „Tyto alba“ perleido parankesniu formatu. Tai tapo paskata pažvelgti į šio vieno ryškiausių mūsų mąstytojo, mokslininko darbus ir idėjas šiandien. Kviečiame dalyvauti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančiame pokalbyje apie G. Beresnevičių, jo tekstus ir idėjas.
Išleistas naujas elektroninio leidinio „Šiandien aktualu“ numeris (2019 1(60)). Nuo šių metų šis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rengiamas tęstinis straipsnių rinkinys, skirtas bibliotekų darbuotojų profesionalumui ugdyti, leidžiamas ne tik elektroniniu formatu, bet ir vėl spausdinamas kaip popierinė knyga. Leidinio sudarytoja Rimalda Kvietkauskienė, specialusis redaktorius Vytautas Gudaitis.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi pirmą kartą kviečia susipažinti su unikalia bežodžių knygų kolekcija! Ši po pasaulį keliaujanti bežodžių knygų paroda yra tarptautinio IBBY projekto „Bežodės knygos: iš pasaulio į Lampedūzą ir atgal“ dalis. Projektas buvo inicijuotas kaip reakcija į pasaulio aktualijas – Europoje prieglobsčio ieškančius pabėgėlius iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, nemaža šių žmonių dalis – vaikai.
Būkite pagerbti, brangieji naujos knygos vaikams „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“ skaitytojai! Iškilmingai pranešame jums žinią apie naujos knygos gimimą ir kviečiame į jos pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Leidinyje skelbiama statistinė informacija apie spausdintinius dokumentus, garsinius, regimuosius ir skaitmeninius dokumentus fizinėse laikmenose, kurie 2018 metais gauti iš šalies leidėjų kaip privalomieji egzemplioriai ir saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Į išsamią statistinę apskaitą įtrauktos knygos ir brošiūros, laikraščiai bei žurnalai. Duomenys pateikiami įvairiais aspektais, pavyzdžiui, teksto kalbos, paskirties, teminiu, pagal leidėjus ir kt. Taip pat leidinyje skelbiama statistinė informacija apie disertacijų santraukas, natas, žemėlapius, vaizduojamosios dailės spaudinius, leidinius Brailio raštu ir smulkiąją spaudą.
XXI a. dažnai vadinamas vizualumo amžiumi. Vaikų literatūroje vaizdas taip pat įgauna vis didesnę reikšmę, todėl spalio 9–10 d. surengta tarptautinė konferencija „Vaizdų kalba vaikų literatūroje“ ir kiti renginiai, kuriuos, vykdydama Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi.
Kviečiame į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje „Nebegėda“ rengiamą pokalbį apie menstruacijų ciklą: kiek jis trunka, į ką reikia atkreipti dėmesį, norint pastoti, kokie simptomai signalizuoja apie ligas. Sužinosite, kokias menstruacijų higienos priemones rekomenduoja gydytojos ir ką jos mano apie hormoninės kontracepcijos priemones.
Ko labiausiai trūksta prasidėjus rudeniui? Šilumos ir jaukumo. Austėja ir Tauras nepasiduoda rudeniškai nuotaikai ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančiame akustinės muzikos vakare kviečia kartu kurti jaukią atmosferą.
Minint Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 100-metį spalio 9 d. buvo surengtas tarptautinis mokslinis seminaras „Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos patirtys Europos bibliotekose“. Seminaro dalyvius pasveikinęs Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė dokumentinio paveldo svarbą ir reikšmę bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis, palinkėjo, kad šis senojo dokumentinio paveldo ekspertų susitikimas taptų tradicinis ir kad Nacionalinė biblioteka galėtų būti tokių susitikimų vieta. Seminaro dalyvius pasveikino ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. Ji pasidžiaugė Nacionalinėje bibliotekoje suintensyvėjusiais dokumentinio paveldo tyrimais ir jų sklaida.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 100–mečio proga atidaryta paroda „Verba volant, scripta manent: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“, kurioje pristatomi patys vertingiausi, įdomiausi, reikšmingiausi XIV–XXI a. dokumentai: knygos, rankraščiai, žemėlapiai, fotografijos, natos, šelako plokštelės. Ne vienas parodos eksponatas įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Parodą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Spalio antrąją savaitę vyks tarptautinė konferencija „Vaizdų kalba vaikų literatūroje“ ir kiti renginiai, kuriuos organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi, vykdydami Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą Skaitymo skatinimo programą. Tarptautinė konferencija vyks Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų Konferencijų salėje.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai universiteto 440-ojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.
Minint Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 100-mečio jubiliejų visuomenei pristatomi patys vertingiausi, įdomiausi, reikšmingiausi XIV–XXI a. dokumentai: knygos, rankraščiai, žemėlapiai, fotografijos, natos, šelako plokštelės. Ne vienas parodos eksponatas yra įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Šimtmetį kaupta ir saugota dokumentinio paveldo visuma lankytojams pristatoma pirmą kartą. Parodos pavadinimui pasirinkta antikos laikų sentencija „Verba volant, scripta manent“ pabrėžia išsaugoto dokumentinio paveldo reikšmę, nes žodžiai nuskrenda, o raštas lieka.