Pernai gegužės 1 d. iškilmingai minėjome Lietuvos 15 metų narystę Europos Sąjungoje (ES), šiais metais gegužės 9 d. sukanka 70 metų nuo dienos, kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas paskelbė deklaraciją. Paryžiuje sakydamas kalbą jis pasiūlė naujos formos politinį Europos bendradarbiavimą, kuris užtikrintų taiką tarp Europos tautų. Schumano deklaracijos pavadinimu žinomas pasiūlymas laikomas ES pradžia.

Metų pradžioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus iniciatyva susibūrė Kalbos klubas. Jo tikslas – paskatinti mąstyti apie kalbą plačiau, išmesti iš galvos giliai įsišaknijusius stereotipus, paskatinti diskusijų dalyvius suvokti, kas iš esmės yra kalba, kokią įtaką ji daro mūsų visokeriopai gerovei, kaip ji galėtų padėti tą gerovę kurti, jei suprastume, jog kiekvienas puikiai išmanome kalbą ir galime ja naudotis ne tik komunikuodami. 

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, kad duomenis apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą Lietuvos mokslo tarybos kasmetiniam vertinimui teiktų ne tik šalies universitetai, mokslo tyrimų institutai, bet ir valstybinės reikšmės bibliotekos. Šiais metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pirmą kartą teikia duomenis apie savo darbuotojų humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslines publikacijas. Jas vertins Lietuvos mokslo tarybos ekspertai. Pirmuoju etapu į mokslo veiklos rezultatų vertinimo sistemą „Vieversys“ buvo įkeltos humanitarinių mokslų srities publikacijos, antras etapas vyksta iki birželio – bus keliami socialinių mokslų srities darbai.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje kalbasi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis, bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas ir skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.

Pastaruoju metu esame priversti daugiau nei įprastai laiko praleisti namuose. Tokiomis sąlygomis sveika gyvensena ir judėjimas gali tapti nemenku iššūkiu net ir sportiškiausiems žmonėms, todėl kviečiame įkvėpimo ieškoti knygose.

Gegužės 5 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje viešėjo literatūrai skirto žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius poetas Antanas Šimkus. Jis pristatė naujausią, karantino laikotarpiu išleistą balandžio mėnesio numerį ir anonsavo būsimų dviejų numerių turinį. Vyriausiasis redaktorius taip pat papasakojo apie artimiausius „Metų“ bendradarbius ir kūrybišką redakcijos komandą, atskleidė įvairių viešai nematomų detalių apie redakcijos darbo užkulisius, kaip vieną svarbiausių leidinio tapatybės ženklų išryškindamas meninę vertę.   

Paskelbus karantiną Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka laikinai sustabdė fizinį lankytojų aptarnavimą ir visą dėmesį sutelkė į nuotolinių paslaugų teikimą. Šis sprendimas pasiteisino su kaupu – statistika rodo, kad virtualūs lankytojai noriai naudojosi bibliotekos suteiktomis galimybėmis dirbti, mokytis ir prasmingai leisti laisvalaikį, o kai kurių paslaugų paklausa išaugo net keletą kartų.

Daugumai kelionės – gyvenimo dalis, aistra, pažinimo džiaugsmo šaltinis. Karantino metu, saugant savo ir artimųjų sveikatą, kelionių tenka atsisakyti. Atgaivinkime kelionių prisiminimus, potyrius, įkvėpkime kelionių dvasios, skaitydami knygas portale ibiblioteka.lt.

Daugiau informacijos rasite čia ›

Nuotolinės meno edukacijos kviečia į atviras akvarelės pamokas. Pasitelkime šią techniką dailės pagrindams gilinti. Prisiminkime vieną pirmųjų abstrakčios kompozicijos Vasilijaus Kandinskio kūrinių, atliktą akvarele. Beje, švedų tapytojos Hilmos af Klint abstrakcijos dar ankstesnės. Nepakanka tik išmokti akvarelės liejimo metodų ir būdų, svarbu suvokti idėją ar užduotį, kurią norime realizuoti. Taigi vėl grįžtame prie formų ir šviesos ritmų, tačiau skaidriai ir švariai. Švytintys spalvų sluoksniai leidžia patirti paveikslo visumą, net jeigu tai ir ne aukso pjūvio formulė.

Naudingos patikimos mokslinės informacijos skaitytojams siūlome ieškoti Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamuose užsienio duomenų bazėse. Nacionalinės bibliotekos svetainėje www.lnb.lt > ATRADIMAI > Duomenų bazės > Užsienio sužinosite, kokiose prenumeruojamose užsienio duomenų bazėse galima ieškoti reikalingos informacijos.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga ne visoms šalims ir tautoms atnešė laisvę ir galimybę savarankiškai plėtoti savo valstybių ir visuomenių gyvenimą. Vidurio ir Rytų Europa daugeliui metų pateko į sovietų gniaužtus, buvo izoliuota nuo laisvojo pasaulio. Tuoj po karo ėmė prastėti Sovietų Sąjungos ir buvusių sąjungininkių santykiai. Laisvojo pasaulio šalims gana greit tapo aišku, kad sovietų skleidžiama komunizmo propaganda yra rimtas iššūkis jų nacionaliniam saugumui ir reikia imtis priemonių šiai grėsmei neutralizuoti. Čia ypač svarbi JAV, kaip vienos iš supervalstybių, pozicija. Įvertinus to meto technologines galimybes, suvokta, kad pro „geležinę uždangą“ prasiskverbiančios radijo transliacijos gali būti viena iš efektyviausių priemonių ideologinei kovai su SSRS. JAV valdžia skyrė daug žmogiškųjų ir materialiųjų resursų radijo transliacijoms į sovietų kontroliuojamas teritorijas organizuoti. JAV radijo stočių bangos pasiekdavo ir sovietų okupuotą Lietuvą bei prisidėjo prie vakarietiškų, demokratinių vertybių sklaidos, tautinio sąmoningumo ugdymo, kritiškos pozicijos Sovietų Sąjungos atžvilgiu formavimo.

„Kiekvienas žmogus – tai pasaulis. Po kiekvienu akmeniu guli pasaulio istorija“, – yra pasakęs vokiečių rašytojas Heinrichas Heine. Kviečiame pažinti pasaulio istoriją patraukliai ir inovatyviai. Prisijunkite prie virtualių skaitytojų būrio, skolinkitės ir skaitykite elektronines knygas portale www.ibiblioteka.lt.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos įrašų kolekcija yra viena iš nedaugelio, kur taip nuosekliai sukauptas ir išsamiai pristatomas žymiausio lietuvių kompozitoriaus garsinis palikimas, atspindintis ir lietuviškos muzikos diskografijos raidą. Bibliotekoje saugomi M. K. Čiurlionio muzikos įrašai yra skirtingose laikmenose. Tai šelako ir vinilo plokštelės, magnetofono kasetės ir kompaktinės plokštelės. Seniausi įrašai įgroti 1924 m. („Šėriau žirgelį“, Antano Vaičiūno diriguojamas Šaulių sąjungos choras), naujausi – 2020 m. („Bėkit, bareliai. Liaudies dainos“, Romo Gražinio diriguojamas „Aidijos“ choras ir pianistas Rokas Zubovas). Geografiniu požiūriu M. K. Čiurlionio muzika buvo įgrota ir išleista net keturiuose kontinentuose, ją atliko ne tik europiečiai, bet ir muzikai, kilę iš Azijos bei Afrikos. Iš viso M. K. Čiurlionio diskografiją Nacionalinėje bibliotekoje sudaro per 200 skirtingų pavadinimų muzikos įrašų ir daugiau nei pusantro tūkstančio juose įrašytų kūrinių.

Pristatome duomenų bazės „Taylor & Francis Group“ elektroninių knygų, kurias įsigijo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kolekciją. Šioje kolekcijoje esančios socialinių ir humanitarinių mokslų el. knygos mūsų skaitytojams pasiekiamos iš asmeninių įrenginių. Kaip tai padaryti, galite sužinoti čia.

Tebesitęsiant pandemijai ir gyvenant karantino sąlygomis, susiklosčius konfliktinėms situacijoms ir kamuojant nuovargiui, į naujus iššūkius, nesėkmes galime reaguoti labai audringai. Neretai stiprios neigiamos emocijos nukreipiamos į vaikus ir sutuoktinį, o tai dar labiau apsunkina ir taip nelengvą šių dienų šeimos gyvenimą.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Jeigu esate neabejingi asmeninėms istorijoms, domitės tikrais pasakojimais apie tikrų žmonių gyvenimą realiomis aplinkybėmis, jus žavi ir jaudina patirtys, jausmai, atsivėrimas, siūlome skaityti autobiografinius romanus. Tai nepaprastai drąsūs, intymūs, dažniausiai – dramatiški autoportretai. Iš šio žanro knygų galite susipažinti su įvairių epochų spalvingomis asmenybėmis neapleisdami savo įpročio skaityti elektronines knygas portale ibiblioteka.lt. Jei dar to nedarėte – pabandykite, gal toks skaitymas – kaip tik jums.

Mieli Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai, lankytojai ir bičiuliai, brangūs kolegos,

„Poezija kalba tiems, kurie supranta daugiau, negu gali jinai pasakyti“, – kažkada yra pasakęs poetas Marcelijus Martinaitis. Penktojoje, paskutinėje, ciklo „Biblioterapija iš namų“ laidoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės Rasa Derenčienė ir Daiva Janavičienė bei viešnia iš Klaipėdos universiteto, poezijos terapeutė ir rašytoja dr. Jūratė Sučylaitė pasakoja, kad poezija gali prabilti į kiekvieną iš mūsų, svarbu pasirinkti posmus, atliepiančius nuotaiką, būseną ir teikiančius viltį.  

Mieli lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.