2021 m. vasario 5 d.

(NE)niūrios pasaulinės bibliotekų veiklos tendencijos: III dalis

IFLA prognozės ir rekomendacijos

Daug dėmesio ir įvairių iniciatyvų, kaip padėti bibliotekoms sklandžiai išeiti iš karantino režimo ir pokovidiniame pasaulyje išlikti reikalingoms ir svarbioms, skiria ir Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija IFLA.

IFLA savo tinklaraštyje atkreipia dėmesį į pokyčius, kuriuos matome šiandien, ir bando analizuoti, kiek šios tendencijos yra svarbios formuojant bibliotekų ateitį.

1. Judėjimo apribojimai smarkiai pakeitė mūsų gyvenimą – ar grįšime į normalią padėtį?

Kai pasibaigs pandemija, daugelis žmonių galės grįžti į darbus, tačiau tai pasiseks ne visiems. Netolimoje ateityje susidursime su padidėjusia nedarbo, benamystės, skurdo rizika. Daugeliui reikės mokymų, palaikymo ar tiesiog vietos, kur nuo viso to atsiriboti, žmonės ieškos būdų atstatyti savo gyvenimą ir karjerą. Atsižvelgiant į tai, nemokamų ir svetingų viešųjų paslaugų, kurias teikia bibliotekos, galinčios padėti žmonėms ieškoti naujų darbo ar verslo galimybių, pasiūlyti atokvėpio akimirkų, poreikis turėtų būti kaip niekada didelis. Tikriausiai bus svarbios tokios iniciatyvos kaip verslo inkubatoriai, parama ieškant darbo, platesnės mokymo programos.

2. Daugelis veiklų persikėlė į internetą – ar jos ten ir liks? 

Kai daugelis bibliotekų apribojo ar nutraukė fizinių paslaugų teikimą, jos tuo pat metu pastebėjo ir didesnę skaitmeninio turinio paklausą, mokymosi internetu įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms svarbą. Panašu, kad bibliotekų, kaip skaitmeninių ir fizinių, informacijos paslaugų teikėjų, vaidmuo taps dar stipresnis.

3. Vyriausybės investuoja milijardus į ekonomiką – kaip juos atsiims?

Pandemijos plitimui riboti reikalingi draudimai daro didelę įtaką daugelio gebėjimui užsidirbti pragyvenimui. Pavyzdžiui, kultūros sektoriaus darbuotojus ir verslą labai veikia fizinės auditorijos ir lankytojų trūkumas. Daugelyje šalių vyriausybės veikė siūlydamos paskolas ar subsidijas išlaidoms padengti ir atlyginimams mokėti. Šie žingsniai yra sveikintini trumpuoju laikotarpiu, tačiau palieka atvirą klausimą, kaip tos pačios vyriausybės elgsis per ilgąjį laikotarpį, išieškant susidariusią skolą. Kadangi mokesčių pajamos taip pat greičiausiai bus mažos, turbūt neišvengiama, kad daugelis sieks mažinti valstybės išlaidas, o tai kelia tiesioginę grėsmę bibliotekoms. Bibliotekos ir vėl turės sugebėti patvirtinti, kad jų veikla kartu su kitomis pagrindinėmis paslaugomis gali būti atkurta ir gauti tam reikalingą paramą.

4. Švietimas  sutriko ir vėluoja – ar bibliotekos gali apriboti negatyvų poveikį?

Dėl karantino ir įprasto darbo ribojimų švietimo įstaigų (įskaitant ir bibliotekas) daugybė mokymų perkelta į internetą. Pamokos ir paskaitos, namų darbai ir užduotys teikiamos nuotoliniu būdu, pasitelkiant vaizdo konferencijas, elektroniniu paštu ar tam skirtomis platformomis, kai kurios įstaigos netgi siūlo internetinius egzaminus. Nepaisant to, akivaizdu, kad tiems, kurie baigia mokslo metus gegužę ar birželį, tai nėra įprasti metai, nerimaujama, kaip užtikrinti, kad moksleiviai ir studentai neatsiliktų, nebūtų apribotos jų galimybės.

Tikėtina, kad laikui bėgant reikės paramos studentams, norintiems pasivyti ar priimti naujus sprendimus dėl savo ateities. Interneto ir (arba) mokymosi visą gyvenimą galimybės vaidins pagrindinį vaidmenį. Čia bibliotekos turi per daugelį metų užsitarnautą reputaciją ir visą reikalingą informaciją. Tokiu būdu jos gali padėti užtikrinti, kad laikini švietimo sutrikimai netaptų nuolatine žala.

 5. Stebėjimas,  ar vyriausybės laiku panaikins nepaprastąsias valdžios galias ir ribojimus, kurias pasitelkė kovai su pandemija?

Vyriausybės visame pasaulyje pabrėžė, kaip svarbu atsekti kontaktus, nes tai lėtina pandemijos plitimą. Rinkdami informaciją apie žmonių sveikatą ir gyvenimą, jie tikisi, kad galės geriau izoliuoti rizikos grupes ir gydyti užkrėstuosius. Ribojant judėjimo ir veiksmų laisvę siekiama sustabdyti infekciją.

Tokie žingsniai dažnai yra neatidėliotinų galių paketo dalis, leidžianti vyriausybėms imtis visų, jų nuomone, būtinų veiksmų. Vis dėlto ne visada yra aišku, kokios yra garantijos, kad šios specialiosios priemonės bus panaikintos kuo greičiau ir saugiau. Tai svarbu. Galimybė rinkti informaciją apie piliečius ir apeiti įprastas procedūras gali būti naudinga kovojant su COVID-19, tačiau gali būti ir ne tokia teigiama.

Bibliotekos gali padėti piliečiams ir parlamentarams sekti, ką daro jų vyriausybės – tai yra gyvybiškai svarbus pirmas žingsnis atskaitomybės link. Pačioms vyriausybėms gali atrodyti, kad nepaprastąsias galias jos turi tęsti ilgiau nei reikėtų. Bibliotekos turės būti pasirengusios priminti valdžiai ir piliečiams apie būtinybę kuo greičiau grįžti prie aukšto lygio duomenų apsaugos, privatumo, asmens bei akademinės laisvės ir atvirumo pasauliui.

 6. Tapo aišku, kad įstatymai ir praktika nebuvo parengti – ar išmoksime pamokas?

Daugeliui bibliotekų rūpesčių kelia tai, kad autorių teisių įstatymai, ypač bibliotekų remiamos išimtys ir apribojimai, dažnai yra tvirtai įstrigę analoginiame amžiuje.

Ateities uždavinys bus užtikrinti, kad būtų išmoktos krizės pamokos ir bibliotekoms bei jų vartotojams nekiltų didesnių sunkumų darbe naudojant tiek analogines, tiek ir skaitmenines priemones. Tinkamas autorių teisių įstatymų pritaikymas skaitmeniniam amžiui būtų pagrindinė tokio uždavinio dalis.

7. Išryškėjo bibliotekų skaitmeninės infrastruktūros trūkumai – ar mes juos ištaisysime?

Pandemija parodė, kad dideliam skaičiui žmonių pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, jiems nepakanka geros kokybės interneto prieigos ir įgūdžių juo naudotis.

Kai interneto ryšys gali pakeisti gebėjimą kalbėtis su šeima ir draugais, tęsti darbą, būti aprūpintam ir sveikam, skaitmeninės takoskyros poveikis yra toks pat aiškus kaip ir anksčiau. Žmonės, atvykę į bibliotekos automobilių stovėjimo aikšteles atsisiųsti namų darbų ar filmų, yra tik viena iš dabartinės mūsų infrastruktūros trūkumų iliustracijų.

Mes galime tikėtis, kad ši krizė paskatins didesnes investicijas į bendruomenių subūrimą. Dėl to reikės ne tik verslo ir valdžios investicijų į IT infrastuktūrų atnaujinimą ir modernizavimą, bet ir naujų mokymo programų skaitmeninio raštingumo įgūdžiams ugdyti, – bibliotekos bus akivaizdžios ir potencialios tokių paslaugų teikėjos. 

8. Visuotinio keitimosi informacija poreikis yra akivaizdus – ar paversime jį nuolatiniu?

Daugelis iš mūsų nuolat lankėmės svetainėse, kuriose dalijamasi naujausia informacija apie pandemijos plitimą. Be žemėlapių ir bendros statistikos, valdžios institucijos visame pasaulyje dalijasi didžiuliu duomenų ir tyrimų kiekiu, siekiama suprasti, kas vyksta, ir paspartinti darbą dėl veiksmingo gydymo ir sėkmingos vakcinacijos eigos.

Lieka klausimas, ar pasibaigus krizei šie apribojimai vėl atsiras, ar matysime ilgalaikį perėjimą prie atviresnės informacijos mainų aplinkos? Iš dalies bus remiamasi įstatymais, pavyzdžiui, aiškiai nurodant, kad tokiai veiklai kaip teksto ir duomenų gavyba nereikalaujama naujų mokėjimų ar leidimo. Iš dalies reikės pakeisti praktiką ir verslo modelius. Bibliotekos turės išlaikyti spaudimą atvirumo labui.

 9. Kultūros vertė gerovei yra aiški – ar mes ir toliau investuosime į jos įgyvendinimą? 

Bibliotekose (ir leidyklose) labai padidėjo skaitmeninių pasiūlymų paklausa. Streso metu, dažnai susijusiu su priverstiniu neveiklumu, žmonės nori būti atsipalaidavę, informuoti, įkvėpti šiuolaikinių ir istorinių kūrybinių darbų. Vyksta virtualios parodos, kai kurios net atsigręžia į tai, kaip visuomenė kovojo su pandemijomis praeityje. Bibliotekininkai ir archyvarai taip pat stengiasi rinkti naujienas ir kitą medžiagą, kuri padės būsimiems tyrėjams suprasti šiandienos įvykius ir patirtį. Tai netgi gali padėti mums geriau reaguoti, kai kitą kartą susidursime su tokiu iššūkiu.

Bet ar šis kultūros svarbos suvokimas išliks ir ateityje? To tikrai reikia tikėtis, nors kūrėjų ir bibliotekų galimybės labai priklausys nuo to, ar jie ir toliau gaus reikiamą paramą. Norint tai palengvinti, reikės keisti įstatymus ir praktiką, tačiau, kaip parodė krizė, bent jau energijos ir išradingumo bibliotekoms ir jų darbuotojams tikrai netrūksta. Tai, kas vyksta dabar, formuoja ateitį.

Visą straipsnį galite skaityti čia.

Pabaigai dar viena įkvepianti rašytojo N. Gaimano citata:

„Bibliotekos reiškia laisvę. Laisvę skaityti, laisvę sklisti idėjoms, bendrauti. Bibliotekos ugdo (ir šis procesas tikrai nesibaigia ir neturėtų baigtis baigus mokyklą ar universitetą). Bibliotekoje nebūtinai turi būti nuobodu, žmonės, atradę skaitymo malonumą, čia visada jaučiasi pakiliai. Taip pat biblioteka suteikia galimybę ieškoti įvairiausios informacijos (net ir tos, kurios nepavyks atrasti „Google“) ir asmeninę erdvę saviems tyrinėjimams.

Biblioteka – tai vieta, kurioje pilna informacijos, kur kiekvienam piliečiui suteikiamos lygios teisės ją pasiekti. Interneto neturintis asmuo gali surasti reikiamos medžiagos apie ligą, kuria serga jo žmona. Gali išsiaiškinti teisinius ar pilietinius reikalus. Gali susisiekti su prarastais draugais. Tai saugiausia vieta šioje žemėje. Savo rojų įsivaizduoju kaip milžinišką biblioteką.

Biblioteka – vartai į ateitį“.

Parengta pagal užsienio spaudą ir internetinės žiniasklaidos informaciją.

Susiję straipsniai:

• (NE)niūrios pasaulinės bibliotekų veiklos tendencijos: I dalis
• (NE)niūrios pasaulinės bibliotekų veiklos tendencijos: II dalis