Tautodailininkai motina Irena Ona Vilienė ir sūnus Gvidas Vilys iki rugsėjo 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje eksponuoja kaišytines, pintines, rinktines, vytines, taip pat austas progines juostas. Tautinių juostų paroda „Šimtas juostų Lietuvai“ – tikras atradimas tiems, kurie domisi tautiniu kostiumu ir svarbia jo dalimi – juosta, taip pat ir visu savojo krašto paveldu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“, kuri skirta iškiliam Lietuvos Respublikos parlamento nariui, kitados buvusiam vienam iš trijų aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų – Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui.

Liepos 10–13 d. Latvijoje, Duobelės rajone įsikūrusiame kempinge „Niedras“ vykęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų atstovų sąskrydis „LiLaEst 2018“ buvo skirtas ne tik visų trijų šalių nepriklausomybės šimtmečiams, bet ir šios draugystės penkiasdešimtmečio jubiliejui paminėti. Pirmasis „LiLaEst“ 1968 m. buvo surengtas Latvijoje, Lielupėje.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Leidykla „Žara“ lietuvių kalba išleido Nourielo Roubinio ir Stepheno Mihmo knygą „Krizių ekonomika: intensyvus ateities finansų kursas“. Ji parašyta 2010 metais, papildyta 2011 metais, Aušros Maldeikienės išversta į lietuvių kalbą 2013-aisiais ir šiemet išleista. Knyga savo intelektinę kelionę su pasaulinio garso ekonomistų įžvalgomis apie krizes, ateities finansus, tarptautinę ekonomiką ir politiką pradėjo nenuobodžiu knygos pristatymu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Tyrimų duomenimis, Europoje kas penktas vaikas, iki sulaukdamas 18 metų, patiria vienokios ar kitokios formos seksualinį priekabiavimą. Deja, ir tėvai, ir specialistai vengia su vaikais kalbėtis apie seksualinio patyrimo saugumą. O juk išmanūs, informuoti tėvai – saugūs vaikai. Tad Nacionalinė biblioteka ir Paramos vaikams centras kviečia į nemokamą paskaitą, skirtą tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams, specialistams, dirbantiems su vaikais, visiems, kam aktualu, kaip kalbėti su vaikais apie lytiškumą ir saugumą. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą ir kviečia dailės gerbėjus toliau mažais žingsneliais keliauti į naujas patirtis, sužinoti atsakymus į klausimus apie esmines komponavimo taisykles. Edukacijų vedėja, Nacionalinės bibliotekos kultūros projektų vadovė Eglė Jovaišaitė sako, kad šį kartą dėmesys bus sutelktas į vieną spalvą.

Leidykla „Žara“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į intelektinę kelionę su pasaulinio garso ekonomistais. Leidykla „Žara“ lietuvių kalba išleido Nourielo Roubinio ir Stepheno Mihmo knygą „Krizių ekonomika: intensyvus ateities finansų kursas“. 

Vidurvasarį susirinkę „Knyginyčios“ šnekėtojai svarsto, kaip nuo užmaršties gelbėti Leonidą Jacinevičių (1944–1995). Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Ginas Dabašinskas, Arūnas Brazauskas, išdėlioję ant stalo kelias nedidelio formato L. Jacinevičiaus knygas, konstatuoja, kad po autoriaus mirties nė viena nebuvo perleista.

Gegužės mėnesį Vilniuje viešėjo Varšuvoje leidžiamo žydų kultūros žurnalo „Midrasz“ redaktorė Bella Szwarcman-Czarnota. „Midrasz“ yra vienas pirmųjų postsocialistinės Lenkijos leidinių, atspindintis ankstyvą Lenkijos inteligentijos ir visuomenės suvokimą, kad tautinių mažumų vaidmens pripažinimas ir jų kultūros pažinimas yra itin svarbi šalies demokratizacijos proceso dalis. Žurnalistė, publicistė, kelių knygų autorė, jidiš literatūros vertėja Bella Szwarcman-Czarnota dirba „Midrasz“ žurnale nuo pat jo įsteigimo. O jos ryšys su Vilniumi yra glaudus ir intymus: prieš Antrąjį pasaulinį karą Bellos tėvai studijavo Vilniaus žydų mokytojų seminarijoje, o mama – dar ir miesto Žydų muzikos institute, dalyvavo klasikinių operų jidiš kalba vaidinimuose.

Nacionalinės bibliotekos vaizdo studijoje – Vilniaus ir Turino universitetų filosofijos doktorantė Daina Habdankaitė, internetinio žurnalo „doxa.lt“ redaktorė. Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas kalbina ją apie šį leidinį ir jos kartos filosofų mokslinius interesus.

Liepos 9–11 dienomis Lietuvos Respublikos Seime vyksta Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XVI Seimo posėdis. Posėdžiauja PLB nariai iš 35 valstybių. Aktyviai jo sesijose dalyvauja ir pasaulio lietuvių jaunimo atstovai, kurie į Nacionalinę biblioteką pakvietė dar ir padiskutuoti tema „Kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas?“

Startavo projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ (toliau – „Prisijungusi Lietuva“), kurio tikslas – padėti gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis ir internetu, taip pat jo teikiamomis galimybėmis.

Liepos 4–6 d. Prancūzijoje, Lilio mieste, vyko  Europos mokslinių bibliotekų asociacijos (LIBER) 47-oji metinė konferencija „Mokslinių tyrimų biblioteka kaip atviras mokslo centras: nuo strategijos iki veiksmo“ (angl. Research Libraries as an Open Science Hub: from Strategy to Action). Renginyje dalyvavo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos 6-ąją, Valstybės dieną, už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo 57 šalies ir užsienio valstybių piliečius.

Verslo aplinką vertinančiame pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva pernai pakilo penkiomis pozicijomis į 16-ą vietą tarp 190 valstybių. Vyriausybės programos priemonių plane užsibrėžta iki 2020 metų šiame reitinge pakilti į 15-ą vietą. Atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, Lietuvos verslininkai įvardija mokesčių dydį, neefektyviai dirbančią valstybinę biurokratiją, ribojančius darbą reglamentus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Ši istorijos knyga išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenančių lietuvių paaukotais pinigais. Pasak vieno iš knygos autorių, istoriko Broniaus Makausko, „šio renginio tikslas supažindinti Lietuvos ir išeivijos lietuvius su puikiai parengta ir išleista knyga“. Leidinys „Lietuvos istorijos“ išleistas anglų kalba, ir tai dar viena galimybė supažindinti Lietuvos ir pasaulio visuomenę su mūsų tautos praeitimi.

Pasaulio lietuvių universitetas (VDU) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovai kviečia pasvarstyti, kokias pasaulio lietuvių jaunimo grupes galėtume išskirti stebėdami, kaip kinta mūsų diasporinė sąmonė. Apskritojo stalo diskusijoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kartu ieškosime atsakymų į klausimus, kiek globalūs ir atviri esame ir kiek užtvarų išnyra tarp tų, kurie pasklidę po pasaulį, ir tų, kurie gyvena savo gimtinėje; kas šiandien yra pasaulio lietuvių jaunimas; kokia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos misija, ir kt.

Trečiadienio vakarą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje buvo pristatyta Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vadovės dr. Giedrės Milerytės-Japertienės monografija „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“