Lapkričio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvoje organizuotas režisieriaus Asifo Kapadia filmo „Ali ir Nino“ pristatymas ir peržiūra. Į renginį atvyko Azerbaidžano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Hasanas Mammadzada ir kiti garbūs svečiai.

Matyti kito kūrybą – įkvėpti savąją.
Ją patirti – sužadinti pojūčius ir uždegti mintis.
Pažinti – išsinešti daugiau, nei atsinešei.

Prieš 25-erius metus, 1992 m. lapkričio 25 d., įvyko pirmasis naujai išrinkto VI Seimo posėdis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje viešėjęs VI Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas paaiškino, kodėl jis V Seimą vadina Aukščiausiąja Taryba, o ne Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu. Žvelgdamas į to meto karikatūras ir šaržus, kurių dažnas herojus – pats Č. Juršėnas, buvęs Seimo pirmininkas prisiminė atkurtos Lietuvos Seimo istoriją.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apdovanoti inovatyviausi 2017 metų mokytojai. Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizavo apdovanojimus, kuriais siekiama prisidėti prie pedagogo profesijos įvaizdžio gerinimo. Tai puiki proga viešinti geruosius švietimo pavyzdžius, kalbėti apie šiuolaikišką, inovatyvų pedagogą ir jo svarbą. Renginio globėjas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dėkojo mokytojams už darbą. „Mokytojo prestižą sukuria ne Vyriausybė ar Seimas. Mokytojo prestižą kuriate jūs, savo pavyzdžiu. Esate pati geriausia mokytojo profesijos reklama. Tikrai nuoširdžiai dėkoju už jūsų darbą. Turėjau galimybę susitikti su dalimi praėjusių metų laimėtojų, pasitarti, išgirsti jų nuomonę apie reikalingus pokyčius ir man tai buvo be galo naudinga, viliuosi, kad galėsiu ir toliau klausyti šios bendruomenės patarimų“, – Nacionalinėje bibliotekoje, tapusioje šios šventės namais, sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kviečiame susipažinti su elektroniniu būdu išleista naująja valstybinės bibliografijos rodykle, kurioje skelbiami Lietuvoje išleisti garso įrašai (muzikos įrašai, garsinės knygos ir kiti garso įrašai), elektroniniai ištekliai fizinėse laikmenose ir vaizdo įrašai, 2016 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gauti privalomojo egzemplioriaus pagrindu. Leidinyje pateikiamos pagalbinės asmenvardžių, antraščių, leidėjų registracijos numerių, leidėjų ir tarptautinių standartinių knygos numerių (ISBN) ir tarptautinių standartinių serijinio leidinio numerių (ISSN) rodyklės.

„Tai yra vienintelis lietuvis pasaulyje, XIX–XX a. sukūręs reikšmingą mokyklą, kuri ir dabar egzistuoja, tęsiama. Mes iš viso neturime precedentų ar jokių analogiškų atvejų“, – teigia Vilniaus universiteto Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof. Arūnas Sverdiolas.

Skaitymas ugdo kūrybingumą, sugebėjimą įsijausti į kito asmens emocijas, geriau jį suprasti. Skaitymo raštingumas – tai daugiau nei gebėjimas atpažinti raides ir sklandžiai jas sudėti į sakinį. Tai galimybė panaudoti skaitymo įgūdžius atliekant įvairias užduotis – ir ugdymo kontekste, ir realiame gyvenime. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad geresnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius turintys darbuotojai uždirba daugiau, geriau vertina savo sveikatą, yra linkę labiau pasitikėti vieni kitais ar tikėti tuo, kad kiekvienas pilietis gali turėti įtakos politiniams procesams. „Gebėjimas naudotis informacija, prognozuoti, nagrinėti reiškinius ar problemas, suvokti priežastis ir poveikį, naudoti gausų žodyną, gebėjimas skaityti bei rašyti – tai yra tai, ką mums duoda literatūra, kalba“, − aiškina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis teigia, kad vienas iš esminių Nacionalinės bibliotekos uždavinių yra užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių, plėtoti visuomenės informacinę ir kultūrinę kompetenciją, skatinti visuomenę nuolat siekti naujų žinių ir užtikrinti jų sklaidą bei taikymą. Siekiant šių tikslų pirmiausia iškyla kiekvieno individo gebėjimai taisyklingai kalbėti, skaityti tekstus, mokytis užsienio kalbų, o tai padeda pažinti pasaulį, ugdo socialines kompetencijas, skatina pilietiškumą, bendruomeniškumą ir daugiakultūriškumą. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su išskirtine Lietuvos kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo asmenybe – kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi. Užtenka paminėti vien tai, kad jau kelios kartos užaugo su jo „kregždutėmis“ ir Kauno kariliono garsų lydimi.

Kas vienija vaikų rašytojus Kotryną Zylę, Beną Bėrantą ir Tomą Dirgėlą? Ar tik meilė vaikams? „–30+“ – po tiek metų yra kiekvienam šių jaunų kūrėjų.

Tęsiame pažintis su muzikuojančiomis šeimomis ir jų ansambliais. Šį kartą Nacionalinėje bibliotekoje svečiuosis vilniečių Čepulių šeimos ansamblis – Asta Čepulienė, Gintaras Lazdinis, Daumantas Čepulis, Skomantas Čepulis, Austėja Čepulienė, Deimantė Lazdinytė ir Ugnė Lazdinytė.

Kviečiame į paskaitą apie Lietuvos vitražą. Vitražas – vienintelė meno forma, jungianti stiklą, metalą ir šviesą.

Kviečiame į premjerą – po dešimties metų tylos poetė Violeta Palčinskaitė grįžta su nauja poezijos knyga vaikams „Eilėraščiai iš namų“. Su jos eilėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Bene žinomiausia vaikų poetė kalba kaip visada ne pamokomu, o širdies balsu. 12 naujų kūrinių sužavės ir mažuosius, ir jų tėvelius.

Lietuvos kino režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius mano, kad geriausias žanras televizijai yra žmogaus portretas. Netrukus televizijos ekranuose pasirodysiančiame jo kūrybos cikle „Vilniečiai“ rodomas miesto gyvenimas, Vilniaus pastatų ir gatvių istorijos fragmentai atsiskleidžia per miesto dvasią kuriančių ir jo kaitą stebinčių bei fiksuojančių žmonių portretus.

Valstybingumo erdvės tikslas – skatinti visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradeda vykdyti du naujus projektus, kuriais bus plečiama prieiga prie lietuvių autorių literatūros, pasiekiamos portalo www.epaveldas.lt vartotojams, ir skatins užtikrinti intelektinės nuosavybės teises.

Galimybę fotografuoti šiandien turi kiekvienas, bet ne kiekvienas eidamas miestu puikiai pažįsta ne tik pastatus, bet ir jų šešėlius. Fotografas ir fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas pasakoja, kad, susiruošęs įamžinti kurį nors Vilniaus objektą, vos žvilgtelėjęs į dangų mato, kurią valandą toje gatvėje šešėliai kris taip, kad pasirinktas kadras būtų geriausias. O štai gamtoje debesų ir rūko kuriamų šešėlių nesuplanuosi, tokius tenka fiksuoti akimirksniu.

Kviečiame užsukti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką stebėti „Eurodebatų“ – nacionalinio mokinių individualių debatų turnyro. Debatuose dalyvaus vyresniųjų klasių moksleiviai, panorę pasigalynėti savo idėjomis su savo miesto ir visos Lietuvos bendraamžiais tema „Kaip nepasiklysti melagingų naujienų pasaulyje“. Dalyvių idėjas ir gebėjimą diskutuoti vertins miestų merai ar kiti savivaldos atstovai, jaunimo organizacijų lyderiai, mokytojai. 

Ir vėl kreipiamės į džiazo mėgėjus, pristatydami gerą žinią. Nacionalinė biblioteka tęsia tradicines trečiadienines džiazo popietes ir šįkart siūlo pažintį su visa grupe džiazo atlikėjų – dainininkų, kompozitorių, instrumentalistų. Paskaitos rengėjas, muzikas Juozas Rimša pasakos apie džiazo dainavimo stilių, kuriam būdinga plati tembrų skalė, unikalus vokalo koloritas, specifinė artikuliacija, muzikos instrumentų mėgdžiojimas balsu, melodijų nuspalvinimas gerkliniais tonais, falcetais, triukšmais ir kt.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido unikalų prof. Alfonso Eidinto ir prof. Raimundo Lopatos sudarytą dokumentų rinkinį „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 m. dokumentuose“. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje leidinį pristatys jo sudarytojai ir įvado autoriai prof. Alfonsas Eidintas ir prof. Raimundas Lopata, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius, diskusiją moderuos Vytauto Didžiojo Universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto. Kviečiame mokslo visuomenę, studentus, tyrinėtojus, istorikus, politologus ir visus, kurie domisi Lietuvos istorija.