Knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“ sėkmė įkvėpė miesto tyrinėtoją Darių Pocevičių panagrinėti vėlesnį 1944–1990 m. laikotarpį, kuris svarbus ne vien Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Per karą ištuštėjusi sostinė išaugo penkis kartus ir tapo namais beveik 600 tūkst. žmonių. Iš autoriaus tyrimo matyti, kad sovietinio Vilniaus laikotarpis buvo margas, kontrastingas ir itin kontroversiškas. Analogų neturėję miesto pokyčiai knygoje atsispindi kitaip nei daugelyje ligšiolinių tyrimų, į šią istorijos atkarpą nepelnytai žiūrinčių tik per ideologinę prizmę.
Renginyje autorius skaitys paskaitą „Knyga sovietiniame Vilniuje: leidyklos, knygynai, bibliotekos“, kuruos diskusiją su renginio dalyviais.
Knyga sovietiniame Vilniuje: leidyklos, knygynai, bibliotekos
36 viešosios bibliotekos, kurių lentynose ir saugyklose buvo sukaupta 44 mln. knygų ir spaudos leidinių. Šešios didžiulės leidyklos, per metus išleisdavusios daugiau nei 2 tūkstančius knygų. Kalnai grožinės literatūros knygų, leistų vidutiniu 30 tūkstančių egzempliorių tiražu. Daugiau nei 100 knygų serijų, gyvavusių ilgus metus. 27 knygynai, išsimėtę po visą miestą. Mažne 100 profesionalių rašytojų, galėjusių pragyventi vien iš honorarų.
Kas slypi už šių skaičių? Ką skaitė mūsų tėvai ir seneliai? Kodėl populiarios knygos buvo tapusios deficitinėmis? Kokie knygynai ir bibliotekos buvo labiausiai išpuošti? Kiek iš tikrųjų uždirbdavo žymiausi to meto rašytojai? Kokios serijos knygos tapo lietuviškosios knygų leidybos pasididžiavimu? Kas buvo Vilniaus knygų mugės pramotė?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakys Vilniaus miesto tyrinėtojas D. Pocevičius, vilniečius neseniai pradžiuginęs nauja knyga „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990“. Paskaita bus gausiai iliustruota senomis nuotraukomis, laikraščių iškarpomis, archyvine medžiaga.
Trumpai apie renginį
Data | rugsėjo 27 d. |
Laikas | 18 val. |
Vieta | Konferencijų salė, V a. |
Trukmė | 2 val. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |