Pasaulis sukosi 33 greičiu. Vilniaus plokštelių įrašų studija (1964–1992 m.)

Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato parodą, skirtą Vilniaus plokštelių studijai. Intensyvią šios įstaigos daugelio dešimtmečių veiklą šiandien atspindi šimtai vinilo plokštelių, tapusių lietuviškos muzikos paveldu. Jose – ir žymiausi klasikinės muzikos, ir tautosakos įrašai, garsiausių epochos rašytojų balsai, populiarioji muzika ar roko pradžios įrašai.

1958 m. rugsėjo 10 d. įsteigta Vilniaus plokštelių studija kurį laiką oficialiai veikė kaip Rygos plokštelių fabriko „Līgo“ padalinys. 1962 m. Vilniaus studija persikėlė į XIX a. pastatą tuomečiame Jaunimo (dabar – Bernardinų) sode. Pastato pirmo aukšto patalpos buvo rekonstruotos ir akustiškai pritaikytos garso įrašams.

Stebina įrašų įvairovė: parengti leisti ne tik muzikos, bet ir literatūros kūriniai, lietuvių liaudies pasakos vaikams, folkloras, restauruoti įrašai, metodinė mokomoji medžiaga, atliekami ir specialieji užsakymai. 1964–1970 m. laikotarpis buvo lietuviškų plokštelių klestėjimo amžius. Buvo atlikta darbų, idėjine bei menine verte toli pranokusių to meto Lietuvos ribas. Specialiose originaliai apipavidalintose pakuotėse išleista net trylika plokštelių rinkinių, kurie dabar jau tapę bibliografine retenybe.

Septintojo dešimtmečio pabaigoje pereita prie individualaus plokštelių apipavidalinimo, standartinių vokų atsisakyta. Pirmuoju plokštelių vokų dailininku tapo A. Tarabilda, vėliau prisijungė J. Gudmonas, J. Daniliauskas, V. Valius, A. Kliševičius, V. Ajauskas, D. Gražienė, E. Ložytė, N. Vilutienė, D. Gedminienė, E. Cukermanas, fotografai A. Sutkus, V. Luckus ir daugelis kitų.

Studija buvo bene vienintelė kūrybinė organizacija Lietuvoje, tiražavimu ir platesne sklaida fiksavusi lietuvišką muziką ir žodį. Ji įrašė ir parengė leidybai kompozitorių M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, J. Naujalio, S. Šimkaus, J. Karnavičiaus, B. Dvariono, E. Balsio, J. Juzeliūno, O. Balakausko, B. Kutavičiaus kūrybos rinktines, aštuntojo devintojo dešimtmečių jaunųjų kompozitorių plokšteles, serijas „Lietuvos vargonai“, Lietuvos kamerinio orkestro, styginių kvartetų, lietuvių folkloro rinkinius, poeto J. Marcinkevičiaus dramos spektaklius, Maironio, V. Mačernio poeziją, dainų švenčių, populiarių estradinių dainų kūrėjų, ansamblių, elektroninės muzikos grupės „Argo“ plokšteles, restauravo XX a. trečiojo ketvirtojo dešimtmečių operos solistų, tarpukario mažosios scenos artistų įrašus. Studijoje padaryti pirmojo džiazo festivalio „Jaunystė-68“ Elektrėnuose, konkursų „Vilniaus bokštai“, Birštono džiazo festivalių koncertiniai įrašai, išleisti V. Ganelino, V. Čekasino ir V. Tarasovo trio, P. Vyšniausko kvarteto, G. Abariaus, K. Lušo albumai.

Sovietmečiu Lietuvos radijo ir televizijos ignoruotas Vytautas Kernagis, sumaniai strateguojant ilgametei redaktorei Zinai Nutautaitei, taip pat sėkmingai įrašinėjo savo kūrybą Vilniaus plokštelių studijoje. Čia įrašyti ir legendiniai miuziklai „Velnio nuotaka“ (Arūnas Žebriūnas), „Ugnies medžioklė su varovais“ (Giedrius Kuprevičius). Čia įrašinėta muzika Lietuvos kino studijos kino filmams, dramos teatrų spektakliams. Studijos paslaugomis naudojosi bene visi to meto Lietuvos orkestrai. Atgimimo metais išleistos grupės „Antis“, „Roko maršų“, roko muzikos festivalio „Lituanika-87“ plokštelės.

1962–1991 m. Vilniaus plokštelių studijoje buvo įrašyta apie 1000 plokštelių, jas galima vertinti kaip muzikinį Lietuvos kultūros paveldą.

Nacionalinės bibliotekos parodoje pristatomos įvairių žanrų plokštelės, kurių garsas įrašytas Vilniaus plokštelių studijoje. Ekspozicijoje – plokštelių vokai ir plokštelės iš Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų fondo, taip pat plokštelių katalogai, 7–8-ojo dešimtmečių muzikos kolektyvų reklaminiai plakatai, bukletai, to meto straipsnių ištraukos ir kt.

Parodos rengėjai dėkoja ilgametei Vilniaus plokštelių studijos darbuotojai Zinai Nutautaitei-Indrikonienei, grupės „Rondo“ įkūrėjui Alvidui Tautkui, VšĮ „Vinilo studijai“, Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vyr. bibliografei Rožei Koriznienei.

Už bendradarbiavimą papildant parodą archyviniais dokumentais dėkojame Vilniaus regioniniam archyvui ir Lietuvos  literatūros ir meno archyvui.

Parodą apžiūrėti galite Nacionalinės bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje, V a. (535 kab.) nuo birželio 16 d. iki rugsėjo 18 d.

Paroda yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis. Sužinokite daugiau www.700vilnius.lt

Trumpai apie renginį

Data

birželio 16 d. – rugsėjo 18 d.

Laikas

bibliotekos darbo laiku

Vieta

Pažinimo erdvė – Laimės Lukošiūnienės salė, V a. (535 kab.)

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“ ›