Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“

Ateikite į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką apžiūrėti jaunosios kartos menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacijos „Pabudę iš knygų“.

„Pabudę iš knygų“ reprezentuoja valstybės kūrėjus, tautos žadintojus, rašytojus, mokslininkus. Tai tarsi tiltas tarp istorijos ir dabarties: knygos atgimsta gyvąja istorija, kuri keičia ir įprasmina erdvę“, ­– sako Lietuvoje ir už jos ribų žinoma menininkė J. Vaitkutė.

Instaliacijai sukurti šįkart autorė naudojo Nacionalinės bibliotekos atvirose knygų lentynose esančias knygų nugarėles. Kiekvieną iš jų „aprengdama“ tam tikru dydžiu, menininkė „atgaivino“ knygų lentynas sukurdama aštuonių žinomų XIX a. pabaigos tautinio atgimimo ir XX a. Lietuvai nusipelniusių asmenybių portretus. Į bibliotekos lankytojus žvelgia poetas Bernardas Brazdžionis, visuomenininkė ir publicistė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kalbininkas Jonas Jablonskis, semiotikas ir lingvistas Algirdas Julius Greimas, mokslininkė, archeologė Marija Gimbutienė, filosofas Stasys Šalkauskis, rašytojas, filosofas Vydūnas, prozininkė, dramaturgė Žemaitė.

„Man buvo įdomu sugalvoti pačią techniką, kuri organiškai įsilieja į knygų lentyną. Procese siekiau išlaikyti tą patį medžiagiškumą – popierių. Tai mano pirmas projektas, kuriame teko apsidrausti gyvybę, taip pat teko įveikti aukščio baimę. Pabudę portretai pasitinka lankytojus viešojoje erdvėje ir man asmeniškai yra labai svarbu, kad interjeras gali keistis ir derėti su savo pildoma misija“, – sako J. Vaitkutė.

Trumpai apie asmenybes, įamžintas instaliacijoje

BERNARDAS BRAZDŽIONIS (1907–2002) 

Poetas, periodinių leidinių redaktorius, laisvės šauklys. Lietuvių poezijoje vienas pirmųjų išėjo į pasaulinės kultūros kontekstus, buvo pranašas, šaukęs tautą budėti ir kovoti, žadinęs tautinį sąmoningumą. Išeivijoje rašyti jo eilėraščiai Atgimimo metais suskambo iš naujo – ėjo iš lūpų į lūpas ir kurstė politinio pasipriešinimo dvasią.

GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ-BITĖ (1861–1943) 

Moterų teisių ir lyčių lygybės aktyvistė, visuomenininkė, publicistė, rašytoja. Visuomeninės lietuvių moterų veiklos pradininkė, skatinusi moteris reikalauti lygių teisių, kovoti su varžančiais įpročiais ir įstatymais. Atstovavo šalies moterims tarptautiniu lygmeniu. Rūpinosi švietimu, uždraustos lietuviškos spaudos platinimu, labdara.

ALGIRDAS JULIUS GREIMAS (1917–1992)

Lietuvis, tapęs vienu geriausių pasaulio semiotikų, kalbininkas, mitologas, eseistas. Vienas lingvistikos atgimimo Prancūzijoje iniciatorių, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. Praturtino bendrosios reikšmių teorijos (semiotikos) mokslą naujomis sąvokomis, semiotiką taikė ne tik kalbiniams tekstams. Tyrė senuosius lietuvių tikėjimus, bandė rekonstruoti lietuvių mitologiją.

JONAS JABLONSKIS (1860–1930) 

Kalbininkas, kalbos normintojas, bendrinės lietuvių kalbos tėvas. Įtvirtino pietinių vakarų aukštaičių (kauniškių) tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą, galutinai nustatė lietuvių raidyną, įdiegė daugybę naujadarų. Išleido vieną geriausių lietuvių kalbos vadovėlių, skelbė kalbos kultūros straipsnius. Inicijavo literatūrinės kalbos perėjimą nuo tarmių prie bendrinės kalbos.

STASYS ŠALKAUSKIS (1886–1941) 

Filosofas, tautos auklėtojas ir žadintojas. Prieškario Lietuvos filosofijos mokslą pakėlė į naują lygį, praturtino naujais terminais. Vykdė tautinį auklėjimą remdamasis filosofija, skatino tautos kultūrinę pažangą. Galutinai suformavo ateitininkų principus ir ideologijos esmę. Inicijavo Lietuvos katalikų mokslo akademijos steigimą.

VYDŪNAS (1868–1953) 

Filosofas, rašytojas, humanistinės etikos kūrėjas, tautos ugdytojas. Filosofijos ir literatūros kūriniais žengė į pasaulinius kontekstus, lietuvių humanistinę mintį susiejo su XX a. I pus. pasaulio humanistų idėjomis. Ugdė atgimstančios tautos moralinį atsparumą, dvasinę kultūrą, kritinį mąstymą, sąmoningus ir laisvus žmones.

ŽEMAITĖ (1845–1921) 

Prozininkė, dramaturgė, lietuviškos grožinės prozos pradininkė. Į lietuvių literatūrą įvedė valstiečių, ypač moterų, pasaulį ir taip išsaugojo žemesnių socialinių sluoksnių žmonių patirtį ir žodinio pasakojimo tradiciją. Aktyviai dalyvavo besikuriančios lietuvių visuomenės gyvenime. Tapo moters išėjimo iš privačios namų erdvės į viešumą simboliu.

MARIJA GIMBUTIENĖ (1921–1994) 

Pasaulinį pripažinimą pelniusi mokslininkė, archeologė, antropologė, archeomitologijos pradininkė. Sujungė archeologiją, lingvistiką, etnologiją, menotyrą ir religijotyrą į vieną discipliną – archeomitologiją ir pakeitė Europos priešistorės sampratą. Sulaužė moksle vyravusius stereotipus, atrado ir aprašė savitą matristinę civilizaciją – Senąją Europą, arba Deivės civilizaciją.

Trumpai apie instaliaciją

Vieta

atrijus, III a.