Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleista daug žiauraus elgesio ir kitokių gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose, įvertindamas tai, kad Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, taip pat siekdamas šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką, nutarė paskelbti 2022 metus Gyvūnų gerovės metais.
Šia proga parengta Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose saugomų XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės fotografijų, kuriose užfiksuoti naminiai ir laukiniai gyvūnai, paroda. XIX a. viduryje išradus fotografiją, ji tapo pagrindine atminimo išsaugojimo priemone. Buvo fotografuojami architektūros paminklai, peizažai, vėliau įsivyravo portretinė fotografija, įamžinama ir gyvenamoji aplinka, buitis, kasdienybė. Fotografavo ir profesionalai, ir mėgėjai, fotografija tapo ir dvarų kultūros dalimi. Jos populiarumą rodo nuotraukų gausa atminties institucijų saugyklose. Pastebima, kad to laikotarpio nuotraukose dažniausiai sutinkami du gyvūnai – šunys ir arkliai.
Naminiai šunys – pirmieji žmonių prijaukinti gyvūnai. Tradicinės šuns funkcijos buvo dalyvauti medžioklėje, saugoti avių ir galvijų bandas. Dabar daugelyje šalių šunys dažniausiai laikomi kaip naminiai gyvūnai, jie dalyvauja parodose, yra lengvai treniruojami, puikūs sportininkai, taip pat pasitelkiami terapiniais ir tarnybiniais tikslais.
Arklys – vienas ištikimiausių žmogaus pagalbininkų per visą mūsų civilizaciją. Iš pradžių arklius žmonės medžiojo mėsai, vėliau prisijaukino ir pakinkė, paskui sėdo ant jų jodinėti. Žirgai nešė raitelį į mūšį, dalyvavo medžioklėse, šventėse ar išvykose, gelbėjo kasdieniuose darbuose.
Parodos fotografijose atsiskleidžia gyvūnų grožis, jų paprastumas ir didingumas, to meto žmonių santykis su jais.
Parodą rengė Rima Dirsytė
Dailininkas Jokūbas Zovė