Telefonas Klaustukas Sitemap

Renginiai ir parodos

Iliustracija

Paroda „Pasaga, kryžiumi, varnu tave gelbsčiu“

2022 m. birželio 15 d. – rugpjūčio 31 d.

Grafų Kosakovskių knygos iš Vaitkuškio ir Lyduokių dvarų sudaro didžiausią kolekciją iš Lietuvoje buvusių dvarų bibliotekų. Jau nuo 1919 metų Kosakovskių, kaip ir kitų Lietuvos dvarininkų, knygos pradėjo pildyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (tuomet – Valstybės Centralinis Knygynas) fondus. 1922 metais šių rinkinių pagrindu įsteigtas Retenybių skyrius (dabar – Retų knygų ir rankraščių). Šiemet, minėdami jo šimtmetį, parengėme parodą, skirtą Vaitkuškio dvaro bibliotekai ir jo šeimininkams. Joje pristatome Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Kosakovskių dokumentinį paveldą – knygas, rankraščius, ikonografiją. Kviečiame artimiau susipažinti su šia iškilia Lietuvos didikų gimine – ką skaitė, kuo domėjosi, kokių buvo sukaupę turtų.

Kosakovskiai, kaip ir daugelis Lietuvos didikų, save kildino iš Romos imperijos Korvinų. XIII amžiuje atsikėlę į Mazoviją ir čia įsigiję Kosakų dvarą, pradėjo vadintis Kosakovskiais su prievardžiu Corvin. XVII amžiuje jie atkeliavo į Lietuvą ir davė pradžią lietuviškai Kosakovskių linijai. 1764 metais pagrindine Korvin-Kosakovskių rezidencija tapo Vaitkuškio dvaras Vilkmergės paviete. Jų herbas – Juodvarnis, tupintis ant sidabrinės pasagos su aukso kryžiumi, snape laikantis auksinį žiedą, skydo mėlyname lauke. Devizas – Calceo, cruce, corvo salutem tibi servo (liet. „Pasaga, kryžiumi, varnu tave gelbsčiu“). 1781 metais Kosakovskiams suteiktas grafų titulas.

Nacionalinėje bibliotekoje šiuo metu atpažintas ir užregistruotas 2761 dokumentas iš Kosakovskių dvarų Vaitkuškyje ir Lyduokiuose bibliotekų. Parodoje eksponuojami 84: 32 knygos, trys periodikos, trys kartografijos, 13 rankraštinių ir 33 ikonografiniai dokumentai. Medžiaga išdėstyta chronologiškai – nuo pirmųjų Vaitkuškio dvaro savininkų iki paskutinių. Anksčiausiai įsigyta knyga yra markizės de Pompadour laiškai prancūzų kalba (Londonas, 1772) iš pirmosios Vaitkuškio dvaro šeimininkės vaivadienės Barboros Ziberkaitės-Kosakovskienės asmeninės bibliotekos. Knygoje išlikęs įrašas grafienės ranka byloja, kad šią knygą ji įsigijo 1780 m. Vienoje, būdama Austrijos dvaro dama.

Bene įdomiausias Kosakovskių giminės Vaitkuškio linijos atstovas buvo Stanislovas Feliksas, LDK didžiųjų medžioklių grafų Liudvikos Potockytės ir Juozapo Dominyko Kosakovskių vienintelis sūnus. Diplomatas, paskutinis Lenkijos Karalystės Heroldijos prezidentas, vėliau – rusų dvaro slaptasis patarėjas, senatorius. Tai įvairiapusė asmenybė – rašytojas, dramaturgas, tapytojas, skulptorius, egiptologas ir architektas mėgėjas, pats sukūręs Vaitkuškio dvaro rūmų rekonstrukcijos projektą pagal Miramarės pilies pavyzdį. Iš jo knygų kolekcijos pristatoma Biblija lotynų kalba (Frankfurtas, 1826) su paties savininko piešiniais ir daugybe marginalijų. Itin vertingi grafo Kosakovskio moksliniai užrašai religijos, filosofijos, psichologijos, medicinos, matematikos, architektūros, egiptologijos ir kitomis temomis – iš viso būta 31 tomo, kiekvienas įrištas raudonu kolenkoru, odine nugarėle ir puoštas auksintu Kosakovskių superekslibrisu. Po grafo sutuoktinės Aleksandros de Laval tėvų mirties Vaitkuškio dvaro rinkiniai papildyti knygomis iš turtingos de Lavalių rūmų bibliotekos Sankt Peterburge. Visos šios knygos įrištos oda arba pusiau oda, puoštos auksintais ornamentais ir pažymėtos grafų de Lavalių ekslibrisais. Dalis jų pristatoma parodoje.

Vienintelis S. F. Kosakovskio sūnus Stanislovas Kazimieras buvo žymus Lietuvos istorikas, genealogas, heraldikas. Parodoje eksponuojamas unikalus jo veikalo Monografie historyczno-genealogiczne (Varšuva, 1876, t. 1) egzempliorius iš asmeninės knygų kolekcijos. Be to, grafas aistringai domėjosi fotografija ir į Lietuvos fotografijos istoriją įsirašė kaip vienas gabiausių šio meno pradininkų mūsų šalyje. Parodą puošia aštuonios įrėmintos grafo S. K. Kosakovskio nuotraukos, pelniusios apdovanojimų įvairiose parodose. Grafo sūnus iš antros santuokos (su Michalina Zaleskyte) Mykolas Stanislovas po tėvo mirties įsigijo Lyduokių dvarą 1907 metais. Jame laikė turtingą biblioteką ir šeimos archyvą (šiai bibliotekai skirti keturi stendai). Vaitkuškio dvarą paveldėjo jauniausias grafo sūnus iš trečios santuokos (su Sofija Bower Saint Clair) Jonas Eustachijus. Jis taip ir netapo Vaitkuškio dvarininku. 1918 metais išvykęs iš Lietuvos, nebesugrįžo. J. E. Kosakovskis buvo garsus vaikų chirurgas, profesorius, be to, talentingas tapytojas, skulptorius – matyt, senelio genai.

Parodą rengė Jadvyga Misiūnienė.

Trumpai apie parodą

Data
birželio 15 d. – rugpjūčio 31 d.
Laikas
Nacionalinės bibliotekos darbo laiku
Vieta
Pažinimo erdvė-Laimės Lukošiūnienės salė, V a.
Dalyvavimas
įėjimas laisvas
Daugiau informacijos
socialiniame tinkle „Facebook“