Tas laisvės nevertas, kas negina jos – skelbia aktualus šią dieną šūkis, primenantis ir šimtąjį lito gimtadienį.
1918 m. atsikūrusi Lietuvos valstybė turėjo kautis dėl laisvės. Savanoriai su ginklu rankose gynė Lietuvą nuo baltagvardiečių ir bolševikų ordų, kariavo su Lenkija. Ekonomistai ruošėsi karui su kitais priešais: rinkoje kursuojančiais bent dešimties rūšių pinigais, sparčiu okupacinės markės (auksino) nuvertėjimu, pagrindine valiuta tapusiu JAV doleriu.
Kaip sako ukrainiečių liaudies daina, „karo gaisre ir ugnies liepsnose“ gimė nuosavų pinigų idėja. Po ilgų diskusijų nauji pinigai pavadinami litu, jo šimtoji dalis – centu. 1922 m. spalio 1 dieną Lietuva pasitinka su nauja, tvirta valiuta. Auksinų sumaniai atsikratyta: jie gabenti į Vokietiją, ten pirkti JAV doleriai ir auksas litui padengti.
Ne viskas klojosi lengvai. Prieš litą intrigavo spekuliantai, trumparegiai politikai. Pinigų keitimo kursas svyravo: vienoks – Lietuvos banke, kitoks – perskaičiuojant skolas, ir vis skirtingas kiekviename komerciniame banke.
Vis dėlto litui pavyko. Auksu ir valiuta pagrįsti pinigai greitai įsitvirtino, išstumdami svetimuosius ir JAV dolerį. Rinkoje kursavo žmonėms priimtini sidabriniai pinigai, ruoštasi auksinių monetų kaldinimui. Stabilūs pinigai atlaikė rimtus išbandymus: Klaipėdos ir Vilniaus krašto prijungimus, Vokietijos ekonominę blokadą, Antrojo pasaulinio karo sunkumus.
Sudėtingomis sąlygomis įvestas litas tapo patikimumo, stabilumo simboliu. Švęsdami mūsų pinigų įvedimo šimtmetį, prisiminkime nelengvą, bet pergalingą lito kelią.
Parodą rengė Vytautas Smilgevičius. Dailininkas Jokūbas Zovė.
Iki spalio 8 d. kviečiame susipažinti su paroda Retų knygų ir rankraščių skaitykloje, V a., 533 kab.