Paroda „Tomo Venclovos ženklas“

Paroda „Tomo Venclovos ženklas“ kviečia pažvelgti į Tomą Venclovą (g. 1937), žinomą poetą, publicistą, vertėją, literatūros tyrinėtoją, profesorių ir visuomenės veikėją, naujai – kaip į ypatingą Lietuvos kultūros ženklą, kurio interpretacija atskleidžia ištisą permainingą kultūrinę epochą, nenumaldomai paveiktą atokvėpio ir karų, okupacijų ir laisvės. Jis gimė dar tarpukario Lietuvoje, augo Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, mokėsi ir kurį laiką dėstė Vilniaus universitete sovietmečiu, vykdė disidentinę veiklą, kol 1977 m. pasitraukė į JAV. Emigracijoje iš arti pažino lietuvių diasporą, iškilius pasaulio kultūros žmones, dėstė Jeilio universitete, o vėliau sugrįžo gyventi į laisvę atgavusią Lietuvą.

Šiomis dienomis T. Venclova yra svarbi jungtis tarp skirtingų kultūros žmonių kartų, tarp tradicijos ir nūdienos kūrėjų, pagaliau tarp Lietuvos ir pasaulio. Jis yra gyvoji kultūrinė atmintis, kuri liudija, kaip svarbu neprarasti vilties, laisvės, žmogiško orumo ir sąžinės. Jo išmintis, stiprybė ir rimtis – paspirtis šiandieniame nerimo kupiname pasaulyje.

Šiandien dar nėra paprasta aprėpti visas T. Venclovos, kaip kultūros ženklo, reikšmes (dar daug jų išryškės tik laikui bėgant), tačiau atėjo laikas jų ieškoti. Siekiant atskleisti svarbesnes šiandienos akimis matomas reikšmes, kurios galėtų turėti išliekamąją vertę, parodoje nechronologiškai, fragmentiškai atveriami skirtingi T. Venclovos gyvenimo etapai, veiklos sritys, pomėgiai, bičiulystės, darbai. Atsigręžiant į pačias prasmingos veiklos ištakas ekspozicijoje pristatomi dar vaikystėje parašyti T. Venclovos eilėraščiai ir jo rankraštinė knygelė, fotografijos, liudijančios glaudų santykį su rašto ir knygos pasauliu nuo pat mažų dienų, užsimenama apie jaunuolio platų akiratį ir jo domėjimąsi pasaulio ženklais ir naujausia moksline jų interpretacija: turbūt nedaug kas žino, kad pirmosios T. Venclovos oficialiai išleistos knygos buvo anaiptol ne poezijos, o mokslo populiarinamosios, jas, be abejo, galima išvysti parodoje.

Poezija – ypatinga kalba, pasipriešinimas nebūčiai. Parodoje eksponuojamas lygiai prieš penkiasdešimt metų išleistas T. Venclovos eilėraščių rinkinys „Kalbos ženklas“ (1972) – ryškus viešas poeto debiutas, palikęs gilų pėdsaką to meto lietuvių poezijoje. Ši knyga inspiravo ir šios parodos pavadinimą. Paroda primena, kas vyko pakeliui į šią knygą: joje galima išvysti savilaida vos keturiais egzemplioriais išleistos T. Venclovos knygos „Pontos Axenos“ (1958) kopiją. Eksponuojamos ir visos kitos jo poezijos knygos ir jų vertimai į įvairias pasaulio kalbas, atveriančios plačią T. Venclovos skaitytojų geografiją: tai vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių poetų. Eksponuojami ir jo paties atlikti kitų šalių poetų vertimai į lietuvių kalbą: poetui poezijos vertimas yra neatskiriama originaliosios poetinės kūrybos dalis, o jo atlikti poetiniai vertimai darė ir tebedaro poveikį kitiems poetams, sudėtingos poetinės kalbos vertėjams. Paroda suteikia unikalią progą pažvelgti į pačią poeto ir vertėjo kūrybinę laboratoriją: eksponuojami rankraščiai liudija tikslaus poetinio žodžio paieškas.

T. Venclovos, kaip talentingo kultūros ir pasaulio ženklų interpretatoriaus, tikinčio jų reikšme ir prasmingumu, veikla glaudžiai susijusi su semiotika – reikšmės teorija. Paroda pristato T. Venclovą kaip vieną pirmųjų semiotikos idėjų propaguotojų Lietuvoje, semiotikoje atradusį galimybę apsaugoti laisvą mintį nuo bukinančios sovietinės ideologijos. Galima pamatyti Jeilio universitete apgintos semiotiko disertacijos rankraštį (1985), iki kurio buvo nueitas ilgas pasirengimo kelias: septintajame dešimtmetyje lankytos semiotiko Jurijaus Lotmano paskaitos Tartu universitete ir vasaros stovyklose, bendrauta su semiotiku Algirdu Juliumi Greimu, vestas semiotikos seminaras Vilniaus universitete (tarp kurio dalyvių – semiotikas Kęstutis Nastopka), paskelbtos pirmosios semiotinės analizės publikacijos Lietuvoje...

Visuomeninio gyvenimo ženklų interpretacija T. Venclovai buvo neatsiejama nuo veiksmo. Parodoje atsiveria sudėtinga žmogaus teisių padėtis Lietuvoje sovietmečiu, lokalios ir tarptautinės iniciatyvos, darbai, leidiniai, skelbę apie Sovietų Sąjungoje vykdytus žmogaus teisių pažeidimus. Ji primena, kad atvykęs į JAV T. Venclova, kaip Lietuvos Helsinkio grupės atstovas, bendravo ir su lietuvių išeivijos veikėjais, ir su kitais sovietiniais disidentais, dalyvavo susitikimuose įvairiose valstybėse, kalbėjo apie žmogaus teisių pažeidimus, stiprino jau egzistuojančius ir kūrė naujus ryšius su demokratiniais judėjimais Vakaruose.

T. Venclova – Vilniaus miesto garbės pilietis, garsinantis Lietuvos sostinės vardą pasaulyje. Parodoje matyti, kad jis – uolus Vilniaus miesto ženklų ir istorijos, joje įsispaudusių žmonių pėdsakų tyrinėtojas, išleidęs ne vieną šiam savo jaunystės miestui skirtą knygą: nuo turistinio gido, su Vilniumi siejamų asmenybių vardų žodyno iki „asmeninės istorijos“ eseistikos. Su Vilniumi siejasi trijų iškilų asmenybių, mylėjusių Vilnių ir Lietuvą, patyrusių emigranto dalią, artimų bičiulių, poetų – Tomo Venclovos, Czesławo Miłoszo ir Josifo Brodskio – draugystė. Šio „poetinio triumvirato“ ženklų esama ir šioje parodoje.

Parodoje taip pat galima patirti T. Venclovos, kaip laisvės ieškotojo ir pasaulio piliečio, kelionių aistrą: tai vienas daugiausia pasaulio mačiusių lietuvių keliautojų. Jo kelionių geografija plati – nuo Etiopijos, Indijos, Kinijos iki Australijos ir Ekvadoro. Keliones po svečius kraštus atspindi T. Venclovos Nacionalinei bibliotekai perduota beveik dešimties tūkstančių atvirlaiškių kolekcija, taip pat įspūdinga kelionių gidų kolekcija, nuotraukos.

Poetą T. Venclovą su Nacionaline biblioteka sieja ilgametė bičiulystė, prasidėjusi dar Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje. Jau nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, kai tik atsirado galimybių iš Vakarų pasaulio be apribojimų perduoti į Lietuvą knygas, T. Venclova į Nacionalinę biblioteką sistemingai ėmė siųsti savo publikuotus darbus. Didelė dalis parodos eksponatų – knygos iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomos T. Venclovos asmeninės bibliotekos.

Tikimės, kad ši paroda ne vienam Nacionalinės bibliotekos skaitytojui, švietimo bendruomenei, visai plačiajai visuomenei atvers naujas, netikėtas T. Venclovos ženklo reikšmes ir paskatins patiems jų ieškoti.

Nacionalinė biblioteka be galo dėkinga poetui, ištikimam skaitytojui, aktyviam bibliotekoje vykstančių renginių dalyviui. Parodos partneriai – Vilniaus memorialinių muziejų direkcija ir Venclovų namai-muziejus, parodai maloniai paskolinę dalį T. Venclovos gyvenimą atliepiančio dokumentinio paveldo.

Parodą rengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento bei Komunikacijos ir rinkodaros departamento darbuotojai.

Parodos rengėjai dėkoja fotomenininkams Arūnui Baltėnui, Džojai Gundai Barysaitei, literatūrologui Kęstučiui Nastopkai, Andriui ir Elei Katiliams, suteikusiems galimybę parodoje eksponuoti reikšmingas fotografijas ir dokumentus.

Trumpai apie parodą

Data

Rugsėjo 13 d. – lapkričio 6 d.

Vieta

Pažinimo erdvė-Laimės Lukošiūnienės salė, V a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Partneriai ir rėmėjai

Vilniaus memorialinių muziejų direkcija (VMMD)
VMMD Venclovų namai-muziejus