Ekspozicija Nepriklausomybės Akto signataro Kazio Bizausko 130-osioms gimimo metinėms

Šiemet vasario mėnesį ne tik tradiciškai švęsime Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir minėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazio Bizausko 130-ąsias gimimo metines. Šia proga vasario 14 d. – kovo 11 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje parengta nedidelė ekspozicija, atspindinti pagrindinius K. Bizausko, kaip valstybės kūrėjo, veiklos momentus. Ekspozicijoje – autentiški dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Kazio Bizausko rankraščių fondo: nuotraukos, korespondencija, visuomeninės ir diplomatinės veiklos dokumentai.

1893 m. vasario 14 d. Paviluostoje, (Kuldygos apskr., Latvija) gimęs K. Bizauskas buvo jauniausias iš į Lietuvos Tarybą išrinktų politikų. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais jis pasirašė parengtą dokumentą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ir tapo jauniausiu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.

K. Bizauskas buvo labai įvairiapusė asmenybė – Lietuvos valstybės veikėjas, politikas, švietimo ministras, diplomatas, pedagogas, publicistas, literatūros kritikas, vertėjas.

Nuo pat jaunystės pasižymėjo veržlia visuomenine veikla, jam ypač rūpėjo švietimo reikalai: jau nuo 1909 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje, kartu su kitais išrūpino leidimą 1915 m. Panevėžyje įsteigti lietuvių gimnaziją, pats tapo jos inspektoriumi, taip pat dėstė lietuvių ir lotynų kalbas. Nuo 1915 m. K. Bizauskas priklausė Lietuvių mokslo draugijos Vadovėlių rengimo komisijai, jos pastangomis lietuvišką švietimo sistemą per penkerius metus papildė net 115 vadovėlių. Pats parengė pirmąjį lietuvišką literatūros teorijos vadovėlį „Raštijos bei literatūros teorija“ (1918), išvertė Josepho Spielmanno apysaką „Išpažinties paslaptis“ (1912), Vladislovo Sirokomlės knygą „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ (1933).

Nacionalinės bibliotekos K. Bizausko rankraščių fonde saugoma ir daugiau jo vertimų rankraščių, kurie, deja, nebuvo išleisti.

1920 m. K. Bizauskui buvo patikėtos Švietimo ministerijos vadovo pareigos Kazio Griniaus vyriausybėje – jo pareiga buvo sukurti lietuvišką švietimo sistemą, užtikrinančią tautinį auklėjimą.

Vis dėlto  ryškiausias šios asmenybės gyvenimo periodas siejamas su diplomatine veikla. K. Bizauskas tapo vienu iš nepriklausomos Lietuvos diplomatijos kūrėjų, vertingos diplomatinės patirties 1922–1931 m. jis sėmėsi Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vatikane. Apie Bizausko autoritetą, diplomatinį talentą ir gebėjimus besikuriančioje Lietuvoje daug sako ir tai, kad dar 1919–1920 m. jis, jaunas ir menkai patyręs, buvo paskirtas į derybų su Anglija ir Rusija delegaciją, taip pat buvo Lietuvos delegacijos generaliniu sekretoriumi taikos derybose su Sovietų Rusija ir prisidėjo prie Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo.

Perpratęs vakarietiškas etikos normų taisykles Bizauskas ir Lietuvoje stengėsi kurti argumentais paremtą politinę bendravimo kultūrą. Vienas iš tokį požiūrį pagrindžiančių signataro veiklos pavyzdžių yra Valstybingumo erdvėje eksponuojamas 1938 m. lapkričio 10 d. K. Bizausko parengtas raštas „Pro memoria dėl pavardžių atlietuvinimo įstatymo“. Jame autorius argumentuotai išdėsto poziciją prieš priverstinį pavardžių atlietuvinimą valstybiniu mastu, teigdamas, kad „toks pavardžių nusavinimo principas yra nepriimtinas, nes pavardė save gerbiančiam žmogui svarbesnė, negu nejudomas turtas“.

Šia ekspozicija Valstybingumo centras tęsia sausio mėnesį pradėtą „Mėnesio eksponato“ parodų ciklą. Jame kviečiame susipažinti su Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomais dokumentinio paveldo objektais, atspindinčiais tą mėnesį minimą Lietuvos valstybei svarbią datą, įvykį, sukaktį ar asmenybę.

Trumpai apie ekspoziciją

Data

vasario 14 d. – kovo 11 d.

Laikas

bibliotekos darbo laiku

Vieta

Valstybingumo erdvė, II a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“