Ukrainiečių moterų portretų paroda „Ištrūkusios iš pragaro“

Lina Šlipavičiūtė yra dailininkė, kurios kūrybos spektras skleidžiasi itin plačiai – nuo urbanistinio meno projektų, nagrinėjančių istorinės atminties, miesto identiteto ir socialinės atskirties temas iki gerokai kameriškesnio formato kompozicijų, tiriančių psichologinę erdvę ir viduje vykstančius reiškinius.

Menininkė siekia kalbėti apie jautrias ir nebūtinai patogias temas. Prasidėjus karui Ukrainoje, savo kūrybinę energiją ji skyrė Ukrainos temai. Tiek inicijuodama plačiai nuskambėjusį projektą – milžiniškos neofreskos Ukrainai „Do Peremogi!“ kūrimą ant Maskvos namų, tiek dirbdama prie knygos „Ištrūkusios iš pragaro“ idėjos bei knygai skirtų portretų, L. Šlipavičiūtė kūrybinį žvilgsnį nukreipė į žmogaus, stovinčio karo akivaizdoje, istoriją.

Šioje parodoje eksponuojami portretai. Tai eskiziškai perteikti ukrainiečių moterų, dėl karo priverstų bėgti iš savo šalies, veidai. Šie portretai yra knygos „Ištrūkusios iš pragaro“ (knygos bendraautorė žurnalistė Palmira Galkontaitė), kurioje per piešinį ir žodį veriasi akistata su karo tikrove, dalis. Dailininkė asmeniškai bendravo ir gyvai piešė visas pabėgėles, kurių istorijos pasakojamos knygoje. O veidai tapo vartais į šias istorijas, kiekviena jų savitai ir autentiškai perteikia karo poveikį žmogui.

„Šiame projekte sąmoningai pasirinkau eskizo metodą – tai leido fiksuoti emociją čia ir dabar, per daug negalvojant, o tiesiog išliekant atvirai ir pasikliaujant mūsų su piešiamąja kontaktu, mūsų pasitikėjimu viena kita… matyti, užfiksuoti ir nebetaisyti – tarsi sekant tam tikra rytų estetikos ir filosofijos gija, kuri sako, kad kūrinys – tik ženklas, kuris žymi buvimą čia ir dabar, o šiuo atveju ir buvimą su kitu, dialogą. Tokia abipusiu pasitikėjimu grįsta aplinka leido skleistis kažkam svarbiam. Portretuojamosios veidas tapo raktu, atrakinančiu naujus suvokimus, kviečiančiu į susitikimą“, – mintimis dalijosi L. Šlipavičiūtė.

Pagrindinė autorės mintis buvo lengvai, eskiziškai prisiliesti prie itin jautrių temų. Per žmogaus veidą, netikėtą išraišką, akimirkai apsinuoginusį liūdesį akyse ar viltį trumpoje šypsenoje nerti giliau… O panėrus galbūt atrasti kažką labai pažįstama: bendrą skausmą, bendrą viltį ir tą pat norą turėti, sugrįžti į savo namus.

Tai paskutinė proga gegužės 3–31 d. pamatyti paveikslus gyvai, nes pasibaigus parodai Valstybingumo erdvėje specialaus renginio metu jie bus padovanoti portretų herojėms.

Norintiems daugiau išgirsti apie parodos herojų istorijas kviečiame skaityti Linos Šlipavičiūtės bei Palmiros Galkontaitės knygą „Ištrūkusios iš pragaro“ arba klausytis laidos „Nacionalinės bibliotekos ekspertai rekomenduoja“, skirtos susipažinti su knygos kūrybiniu procesu.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Trumpai apie parodą

Data

gegužės 3–31 d.

Laikas

bibliotekos darbo laiku

Vieta

Valstybingumo erdvė, II a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Organizatoriai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Rėmėja

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“