Renginiai ir parodos

Ukrainai jau daugiau nei aštuonerius metus kovojant dėl savo laisvės, kaip niekad svarbi yra mūsų parama. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka taip pat nelieka nuošalyje. Net ir nuslūgus pirminiam pasaulio susidomėjimui Ukraina, išaugusiam po Maidano, Nacionalinė biblioteka nuolat siekė priminti, kad kova nebaigta: organizavome filmų Ukrainos tema peržiūras, knygų pristatymus, susitikimus su intelektualais, diskusijas, vyko Leonardo Skirpsto fotografijų iš Maidano bei Jurijaus Veličko nuotraukų iš fronto parodos. 2016 metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos V. Vernadskio nacionaline biblioteka.

Grafų Kosakovskių knygos iš Vaitkuškio ir Lyduokių dvarų sudaro didžiausią kolekciją iš Lietuvoje buvusių dvarų bibliotekų. Jau nuo 1919 metų Kosakovskių, kaip ir kitų Lietuvos dvarininkų, knygos pradėjo pildyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (tuomet – Valstybės Centralinis Knygynas) fondus. 1922 metais šių rinkinių pagrindu įsteigtas Retenybių skyrius (dabar – Retų knygų ir rankraščių). Šiemet, minėdami jo šimtmetį, parengėme parodą, skirtą Vaitkuškio dvaro bibliotekai ir jo šeimininkams. Joje pristatome Nacionalinėje bibliotekoje saugomą Kosakovskių dokumentinį paveldą – knygas, rankraščius, ikonografiją. Kviečiame artimiau susipažinti su šia iškilia Lietuvos didikų gimine – ką skaitė, kuo domėjosi, kokių buvo sukaupę turtų.

Birželio 8–liepos 14 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje eksponuojami Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių baigiamieji darbai. 

Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos III–IV gimnazinių klasių moksleivių fotografijų paroda „Vilnius mano miestas“ atskleidžia, kaip jaunas žmogus mato Vilniaus architektūrą, peizažus, išmano fotografijos kalbą.

Prieš 30–50 mln. metų Baltijos regione augę sakingi miškai suakmenėjo, o sakai per milijonus metų tapo organiniu mineralu gintaru. Jo šilta šiluma ir magnetinės savybės visada traukė čia gyvenančių žmonių dėmesį. Archeologiniai tyrimai rodo, kad žmonės rinkto ir apdirbo gintarą jau prieš 6000 metų, ir jis tapo neatskiriama regiono mitologijos, tautosakos bei estetikos dalimi. Būtent gintarą mūsų kraštuose pirmiausia pradėta eksportuoti, tad taip užsimezgė bendravimas su Egipto, Mikėnų, etruskų civilizacijomis. Gintaras ir jo kelias aprašomas Publijaus Kornelijaus Tacito ir kitų Antikos rašytojų kūriniuose.

Tai Rimos Blažytės ir Justino Vaitiekūno, švenčiančių savo jubiliejus, jungtinė paroda. Sudėjus 40 ir 50 metų gaunamas skaičius 90, jis ir yra šios parodos pavadinimas. 90 – tarsi palinkėjimas ilgai ir laimingai gyventi, kurti, tarsi kelio ženklas, skatinantis judėti ne lėčiau nei 90 km / val. greičiu.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia parodų ciklą „Pakeliui į knygą“. Iki spalio mėnesio bus pristatyti Nacionalinėje bibliotekoje saugomų dokumentų pagrindu publikuoti leidiniai. Išskirtinę patirtį lankytojams dovanos Nacionalinės bibliotekos partneris šiame projekte – mažosios bendrovės „Tikras vaizdas“ komanda. Inovatyvi ekspozicinė instaliacija įtrauks žiūrovą į pažinimo procesą, paskatins detaliau apžiūrėti demonstruojamą eksponatą.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleista daug žiauraus elgesio ir kitokių gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose, įvertindamas tai, kad Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, taip pat siekdamas šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką, nutarė paskelbti 2022 metus Gyvūnų gerovės metais.

Piotras Socha (g. 1966) – bitininko sūnus, grafikas, iliustruotojas ir kulinaras. Jis yra vienų populiariausių knygų Lenkijoje kūrėjas, visame pasaulyje išgarsėjęs kruopščiais piešiniais. Iliustruotojo P. Sochos darbai puošia ne tik knygas, bet ir įvairius žurnalus: „Gazeta Wyborcza“, „Duży Format“, „Wysokie Obcasy“, „Polityka“, „Newsweek“, „Przekrój“, „Playboy“, „Harward Business Review“. 

Siužetų šukės.

Minčių sviediniai.

Daiktai, detalės, šešėliai ir jų kuriamos nematomo jausmo istorijos yra pagrindiniai mano pasaulio veikėjai, vaikystės draugai – tylūs stebėtojai.

Kai viskas apsivertė ir realybė ištirpo, lengviau tikėti pasakomis. Sukurti savo veidrodžių pasaulį. Gyventi ten.