Filmo „Turtuolis, vargšas“ III ir IV serijų peržiūra Nacionalinėje bibliotekoje

Lapkričio 9–19 d. įvyksiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ atvers kino paveldą – praėjusio amžiaus 7–9 dešimtmečiais sukurtus nepamirštamus lietuvių serialus pagal pasaulio literatūros kūrinius.

Programa „Atvira Lietuvos kino istorija“, kiekvienais metais aktualizuojanti lietuvių kino istoriją ir jos dialogą su mūsų kino dabartimi, kvies prisiminti serialų istorijas ir apmąstyti, kodėl stipriausi lietuvių režisieriai sovietmečiu sukūrė geriausius serialus pagal pasaulinės literatūros kūrinius.

Režisieriaus Arūno Žebriūno televizijos serialas „Turtuolis, vargšas“ (1984) pagal to paties pavadinimo amerikiečių rašytojo, dramaturgo ir scenaristo Irwino Shaw romaną ne tik praveria langą į Vakarų pasaulį, bet ir žavi Nelės Savičenko aktoriniu debiutu bei Jūratės Onaitytės ir Liubomiro Laucevičiaus sukurtais veikėjais. Serialas plačiajai visuomenei pristatė talentingų aktorių ir operatorių darbą ir paklojo pamatus profesionaliajai serialo žanro tradicijai lietuvių kine.

Festivalio „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė atkreipia dėmesį, kad sovietinei cenzūrai buvo priimtini kairiųjų pažiūrų užsienio rašytojai, kritikuojantys „supuvusį“ kapitalistinį Vakarų pasaulį, tačiau „Turtuolis, vargšas“ tapo sėkminga išimtimi tarp sovietinėje erdvėje įprastų ideologiškai „teisingų“ ekranizacijų. Remdamasis stipria I. Shaw pasakojimo dramaturgija, A. Žebriūnas, vaizduodamas emigrantų gyvenimą Amerikoje, susitelkė į amžinųjų klausimų gelmę ir laikui nepavaldžią šeimos griūties temą. Dokumentiniai kadrai, fiksuojantys tuometinį gyvenimą Amerikoje, suteikė filmui gyvybės ir autentikos, leido išvengti cenzūros, mėgusios tiesmukai brėžti niūrias gyvenimo užsienyje perspektyvas.

Kino kritikė Neringa Kažukauskaitė pabrėžia, kad serialo „Turtuolis, vargšas“ išliekamosios vertės kontūras leidžia su ramiu susidomėjimu žiūrėti jį ir šiandien. Pasak jos, tai vienas geriausių lietuviškų televizijos filmų, jis spalvingai ir patraukliai, bet išsaugodamas žanrui būdingą tradicinį psichologinį pasakojimą, perteikia dramatišką ir įdomią Džordachų šeimos istoriją. Serialas įsimena puikiais aktorių darbais, net epizodiniai vaidmenys ilgam įstringa į atmintį – iš jų norėtųsi išskirti N. Savičenkos debiutą kine ir L. Laucevičiaus sukurtą tiesiog sukrečiantį Akselio Džordacho veikėją – žmogų, be galo mylintį savo šeimą, bet nebeturintį jėgų už ją kovoti. Nors ir sukurtas laikais, kai buvo privaloma „kritiškai“ rodyti „supuvusį kapitalistinį pasaulį“, filmas išvengė grubaus idėjinio schematiškumo, o kiekvienos serijos pradžioje rodoma dokumentinė JAV kronika tik pagyvina filmo stilistiką.

Lapkričio 12 d. 14 val. kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salę kartu žiūrėti III ir IV serialo serijas.

Renginys nemokamas ir atviras visiems!

Programos „Atvira Lietuvos kino istorija“ partneris – Lietuvos kino centras.

Trumpai apie renginį

Data

lapkričio 12 d.

Laikas

14 val.

Vieta

Konferencijų salė, V a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Trukmė

3 val.

Svarbu

renginyje gali būti fotografuojama ir (arba) filmuojama

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Organizatoriai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Partneriai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka