Liudviko Rėzos „Prutenos“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas maloniai kviečia į Liudvikos Rėzos „Prutenos“ (sudarytoja Liucija Citavičiūtė, vertėjas Antanas A. Jonynas, iliustruotoja Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė) pristatymą Nacionalinės bibliotekos Konferencijų salėje gruodžio 5 d. 17 val.

Knygos pristatyme dalyvaus jos sudarytoja ir įvadinio straipsnio autorė Liucija Citavičiūtė, poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas, istorikė Ingė Lukšaitė, literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė, iš Londono prisijungs knygos iliustruotoja Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, dalyvius kalbins Gytis Vaškelis. Liudviko Rėzos eilėraščius skaitys aktorius Vladas Bagdonas.

Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius ir ilgametis Lietuvių kalbos seminaro vadovas Martynas Liudvikas Rėza (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840) buvo dviejų kultūrų atstovas daugiatautėje Prūsijoje. Subrendęs vokiškoje kultūrinėje aplinkoje, jis ištikimai tarnavo savo tėvynei Prūsijai ir karaliui, o kartu visą gyvenimą puoselėjo lietuvybę ir būrė inteligentiją mokslinei ir šviečiamajai lituanistinei veiklai.

Rėzos poezija, kaip ir visas jo kūrybos paveldas, yra Lietuvos nacionalinis turtas, tačiau iki šiol vokiečių kalba parašyti kūriniai platesniam skaitytojų ratui buvo sunkiai prieinami. Turėjome tik nedidelį pluoštelį Rėzos poezijos lietuvių kalba, tad sunku buvo įžvelgti jos įvairialypę visumą. Šiuolaikinio lietuvių poeto ir vertėjo Antano A. Jonyno išverstos Rėzos eilės leis kiekvienam pasinerti į dar nežinomą, bet kartu ir atpažįstamą Liudviko Rėzos pasaulį.

Prutena, Prutenia yra neoficiali Prūsijos vardo forma, siejanti šią žemę su legendiniu Pruteniu, kurio vardas minimas senųjų vokiečių kronikininkų Erazmo Stelos, Simono Grunau, Luco Davido veikaluose. Romantizmo idėjų veikiamame XIX amžiuje su tikrove besipinančios senųjų prūsų legendos žavėjo paslaptingumu ir priminė, kad vokiečiai nėra šių žemių autochtonai.

Vis dėlto vietovardžio forma Prutena Rėzai nebuvo vien poetinė figūra. Nuo XVI a. vokiečių Hohencolerių Brandenburgiečių dinastijai priklausė dvi kunigaikštystės – Brandenburgo ir Prūsijos (senųjų prūsų žemių). 1701 m. šios kunigaikštystės paskelbtos viena karalyste ir pavadintos vienu – Prūsijos – vardu. Abiejų kraštų gyventojų mentalitetas skyrėsi iki pat XX a. Baltiškąją Prūsiją vietiniai poetai vadino gimtine, o Prūsijos karalystę – tėvyne. Ši atskirtis atsispindi ir Rėzos knygelės pavadinime, ir eilėse.

Trumpai apie renginį

Data

gruodžio 5 d.

Laikas

17 val.

Vieta

Konferencijų salė, V a.

Trukmė

1,5 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Organizatoriai

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Rėmėjai

Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba, Neringos savivaldybė

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“