Ekskursija po parodą „Apie knygeles ir knygynėlius: XX a. I pusės lietuviški knygynai Vilniuje“

Vasario 7 d. 17.30 val. ir vasario 15 d. 16.30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia dalyvauti ekskursijoje po parodą „Apie knygeles ir knygynėlius: XX a. I pusės lietuviški knygynai Vilniuje“.

700 metų gimtadienį atšventusi sostinė įkvėpė grįžti bent šimtmetį atgal ir žvilgtelėti į daugiabriaunę to meto knygynų veiklą, atskleisti šių įstaigų – savitų organizmų su savo interesais, klientūra – atmosferą, atkreipti dėmesį į leidybos tendencijas ir galimybes.

Įdomu, jog anuomet knygynas (knygų krautuvė, knyginyčia) buvo suprantamas kur kas plačiau nei komercinės paskirties knygų pardavimo vieta. Knygynų kultūrines, šviečiamąsias funkcijas rodė jų ryšiai su bibliotekomis ir skaitymu. Jau 1905 m. siūlyta, kad knygynai už tam tikrą mokestį duotų žmonėms paskaityti parduodamų knygų, būtų kuriamos vadinamosios „pasiskolinimo skaityklos“. Knygynų klientai anuomet taip pat vadinti ne pirkėjais, o skaitytojais, taip pabrėžiant ryšį su knyga, kalba.

Knygynai buvo ir lietuvių inteligentų susibūrimo vieta, čia svarstyti visuomenės, švietimo ir gyvenimo klausimai. Lankytojai užsukdavo pabendrauti, pasitarti, apsikeisti nuomonėmis aktualiais politiniais klausimais. To meto lietuviški knygynai Vilniuje jautė didelę konkurenciją, net sulaukdavo grasinimų, tačiau stengėsi išsilaikyti, inicijavo įvairių knygų leidybą. Juose buvo galima įsigyti tiek lietuvių, tiek užsienio autorių verstų dvasinio, pasaulietinio turinio knygų, natų knygų, kalendorių, atvirukų, paveikslėlių, periodinės spaudos, žemėlapių, pašto ženklų, vokų, rašalo tablečių, plunksnakočių, degtukų, sagų, žvakių.

Parodos rengėjai nekėlė tikslo kuo atidžiau suregistruoti, kiek ir kokių lietuviškų knygynų aptariamu laikotarpiu veikė Vilniuje, kiek jie gyvavo. Ši paroda – bandymas atskleisti knygynų aplinką, atkreipti dėmesį į to meto leidybos tendencijas ir galimybes, įvairialypę knygynų veiklą susiduriant su sunkumais.

Parodoje daug dėmesio skiriama įvairių lietuviškų knygynų ar lietuviškų knygynų skyrių knygoms: katalogams, mokslo populiarinamajai, saviugdos, vaikiškoms knygoms, grožinei literatūrai, kalendoriams, periodinei spaudai, atvirukams. Kadangi knygynas buvo atskiras organizmas, turintis ir savo interesų, ir klientūros ratą, populiarinantis tam tikros krypties leidinius, parodoje stengiamasi atspindėti ne tik viešą, bet ir privačią erdvę: sąskaitų knygas, susirašinėjimą su klientais Lietuvoje ir užsienyje. Parodoje bandoma nubrėžti kontūrą, kokios asmenybės steigė to meto lietuviškus knygynus, kuo išskirtinis buvo kiekvienas knygynas.

Parodos rengėjai už geranorišką bendradarbiavimą dėkoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Šatrijos Raganos bendrijai ir ypač Marijos ir Jurgio Šlapelių namui-muziejui, paskolinusiam svarbių eksponatų, nuotraukų, padedančių atkurti XX a. pirmosios pusės knygynų aplinką.

Ekskursiją ves viena parodos rengėjų Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji tyrėja Silvija Stankevičiūtė.

Ekskursijos trukmė – 1 val.

Vietų skaičius ribotas, tad prašome registruotis iš anksto:

vasario 7 d. 17.30 val. Registracijos nuoroda.

vasario 15 d. 16.30 val. Registracijos nuoroda.

Trumpai apie renginį

Data

vasario 7 ir 15 d.

Laikas

vasario 7 d. 17.30 val.
vasario 15 d. 16.30 val.

Vieta

Pažinimo erdvė-Laimės Lukošiūnienės salė, V a.

Trukmė

1 val.

Dalyvavimas

dalyvių skaičius ribotas, prašome registruotis:
vasario 7 d. 17.30 val. 
vasario 15 d. 16.30 val.